Šeštadienį Kauno rajone vykusiame trečiajame Lietuvos pensininkų partijos suvažiavime daugumos delegatų balsais pritarta susitarimui dėl bendradarbiavimo su profesorės Kazimieros Danutės Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija. Pastarosios organizacijos taryba tokiam bendradarbiavimui yra pritarusi dar anksčiau.
Partijos apsisprendė bendradarbiauti, siekdamos dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, taip pat ir ateinančių metų Seimo rinkimuose, pripažindamos dabartinės ekonominės ir socialinės situacijos sudėtingumą, besiremdamos abiejų politinių jėgų programinių tikslų socialinės politikos srityje suderinamumu.
„Manyčiau, derėtų padėkoti pensininkams už politinį aktyvumą, už tai, kad kelia viešumon svarbius klausimus. Pensininkai geriausiai žino, kaip pastaraisiais metais pablogėjo Lietuvoje gyvenimo kokybė. Ne vien dėl pensijų sumažėjimo. Šiandien pensininkų vaikams, anūkams, net ir daliai Lietuvos žmonių emigravus į užsienį, sunku susirasti darbą ir išlaikyti save ar savo šeimas. Valdžia neturėtų džiaugtis, esą, sumažinusi nedarbą, nes jeigu sugrįžtų gimtinėn tie, kurie emigravo, jis tikrai šokteltų iki 25 procentų, gal net daugiau“, - kreipdamasi į suvažiavimą sakė jo viešnia prof. K. Prunskienė.
Ji tikino, jog rinkėjams nedera vis apsirikti. Į valdžią reikia rinkti ne tuos, kurie gražiai kalba prieš rinkimus, o tuos, kurie darbais įrodo, kad sugebės tinkamai valdyti.
Tuo pačiu Lietuvos liaudies partijos lyderė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Konstitucijoje nėra numatyta teisė rinkėjams atšaukti Seimą (jeigu jo sprendimai jų netenkina) ir skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Kaimynai latviai tokia teise gali pasinaudoti.
Be to, prieinamumas žmonėms dalyvauti valstybės valdyme Lietuvoje turėtų būti labiau užtikrintas per referendumus.
„Referendumui surengti kartelė dabar pakelta pernelyg aukštai. Jeigu būtų laikomasi mūsų siūlomų normų, esu tikra, tauta tikrai būtų pasisakiusi daugeliu atvejų kitaip nei išrinktieji nusprendė. Manau, ir prieš Ignalinos atominės elektrinės, kuri galėjo dar sėkmingai tarnauti ilgus metus, uždarymą, ir kitais nemažai abejonių keliančiais klausimais“, - kalbėjo Lietuvos liaudies partijos pirmininkė.
Prof. K. Prunskienė atkreipė suvažiavimo dėmesį į tai, kad bendradarbiavimo sutartis rinkimų atveju partijoms nėra naudinga, nes tuomet privalu surinkti ne 5 proc. (kai partija rinkimuose dalyvauja viena), bet 7 proc. balsų. Parankesnis būtų partijų susijungimas.
Iš tikrųjų, nemažai suvažiavimo dalyvių pasisakė už Lietuvos pensininkų ir Lietuvos liaudies partijų susijungimą. Jie teigė, jog jungtis būtina, nes „viena Pensininkų partija kaip ligi šiol nieko svarbaus nepasiekė, taip ir ateityje nepasieks“, „jungtis naudinga, nes pensininkai - per dideli vargšai, kad taptų labiau matomi Lietuvos politiniame gyvenime“.
Tačiau kai Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys pasiūlė balsuoti, dauguma suvažiavimo dalyvių savo balsais nulėmė apie 2 tūkstančius narių turinčiai partijai toliau veikti kaip savarankiškai politinei organizacijai.
Pavasarį vykę savivaldos rinkimai Pensininkų partijai mandatų nelaimėjo, nors už ją balsavo 5 tūkstančius rinkėjų (daugiausiai - Vilkaviškyje).
Bendradarbiaudamos dvi partijos numato telkti ir raginti visuomenės grupes aktyviau dalyvauti šalies vidaus problemų sprendime, kartu rengti ateities strategijas, ypač - socialinės srities. Ketinama bendradarbiauti ir rengiant siūlymus, kaip tobulinti Konstituciją, organizuojant referendumus.
Pagal atskirus susitarimus žadama formuoti bendrus kandidatų sąrašus 2012 m. Seimo ir būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose.
