Siekdama pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių Lietuva pirmenybę teiks kai kurių buvusių sovietinių respublikų piliečiams. Įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo bus vengiama.
Tai numatoma gruodžio pradžioje viename paskutinių buvusios Gedimino Kirkilo Vyriausybės posėdžių patvirtintose Lietuvos imigracijos politikos gairėse.
Pagal šį dokumentą, nesant galimybių darbo jėgos trūkumo kompensuoti vietiniais darbuotojais, būtų siekiama pritraukti darbuotojus iš užsienio.
Vykdant „selektyviai atvirą“ imigracijos politiką pirmenybė būtų teikiama aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo valstybių.
Tinkamumo kriterijus atitinkantiems darbuotojams būtų taikoma paprastesnė leidimo dirbti ir vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo tvarka: aukštos kvalifikacijos darbuotojams dokumentų išdavimas truktų ne ilgiau kaip 3-4 savaites, o kvalifikuotiems darbuotojams, kurių trūkumas riboja įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklos galimybes - ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
Be to, būtų svarstoma galimybė leisti aukštos kvalifikacijos darbuotojams 3 mėnesius laisvai ieškotis darbo Lietuvoje po to, kai baigiasi jų darbo sutartis.
Kviečiantis darbuotojus iš užsienio šalių vis dėlto būtų siekiama, kad, pasikeitus situacijai darbo rinkoje, jie Lietuvoje nepasiliktų, bet sugrįžtų į savo „kilmės valstybę“. Teisė likti Lietuvoje jiems galėtų būti suteikta tik atsižvelgus į valstybės interesus.
Teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijusiems darbuotojams iš užsienio būtų rengiamos integracijos programos, jie būtų mokomi lietuvių kalbos.
ES imigracijos politikai skirtoje dokumento dalyje žadama „stengtis, kad kuriama bendra Europos prieglobsčio sistema neužkrautų Lietuvos Respublikai papildomų įsipareigojimų prieglobsčio srityje (pavyzdžiui, privalomo dalyvavimo prieglobsčio prašančių asmenų perkėlimo programose, prieglobsčio prašytojų priėmimo pagal kvotas ir panašiai)“.
