Finansinių nepriteklių kamuojama Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) stabdo savo veiklą.
Pasak draugijos pranešimo, LGGD nebeturi lėšų atsiliepti į pranešimus ir gelbėti gyvūnus visoje Lietuvoje, tačiau kol kas dar priims žvėris bei paukščius, kurie bus pristatyti į LGGD centrinę būstinę Kaune.
Problemos draugiją ištiko tuomet, kai gegužę finansavimą nutraukė pagrindinė ilgametė rėmėja „Naturewatch Foundation“ iš Didžiosios Britanijos.
„Ši užsienio organizacija nebeįstengia surinkti aukų Lietuvos labui. Mat jų rėmėjai mieliau aukoja tokioms šalims kaip Ukraina ar Kinija, kur žiaurus elgesys su gyvūnais ten tebėra kasdienybė“, - teigiama draugijos pranešime.
Dėl lėšų trūkumo LGGD nedalyvavo ir gegužę Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse laukinių gyvūnų gelbėjimo bei reabilitacijos darbams atlikti.
„LGGD nusprendė nedalyvauti konkurse, nes negalėjome užtikrinti, kad už 80 tūkst. litų įgyvendinsime keliamas sąlygas. Pavyzdžiui, bet kur Lietuvos teritorijoje į keblią situaciją pakliuvus stambiam laukiniam žvėriui gelbėti reikalingas atitinkamas transportas, budintis, greito reagavimo apmokytas personalas, gyvūno gydymo bei laikymo vietos bei daugybė kitų specialių priemonių. Tinkamai aprūpinti tokią tarnybą, dirbančią Lietuvos mastu, per metus reikėtų apie 300 tūkst. litų“, - teigiama pranešime.
Praėjusiais metais Aplinkos ministerija laukinių gyvūnų gelbėjimui skyrė 60 tūks. litų, o tai sudarė apie 32 proc. visų draugijos išlaidų. „Naturewatch Foundation“ skyrė daugiau kaip 102 tūkst. litų (55,5 proc.) ir dar beveik 22 tūkst. (12,5 proc.) surinkta iš gyventojų LGGD paskirtos pajamų mokesčio dalies.
Nuo 2001-ųjų metų, LGGD kvalifikuotą veterinarinę pagalbą suteikė 2337 laukiniams gyvūnams. Dažniausiai draugijos narių pagalbos prireikia gandrams, gulbėms, karveliams, stirnoms, ežiams, tačiau LGGD pagalbą teko teikti ir į Lietuvą užklydusiam rožiniam pelikanui.
Aplinkos ministerija žada pasirūpinti, kad artimiausiu metu Lietuvoje būtų įkurtas Gyvūnų reabilitacijos centras, kuris teiktų gyvūnams reikalingą pagalbą.
Pasak ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, tokie centrai yra visose civilizuotose valstybėse.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo spaudai, laukinė gyvūnija yra valstybės turtas, todėl tokia tarnyba turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Siūloma, kad toks centras galėtų įsikurti Kaune, kur veikia Veterinarijos akademija, yra zoologijos sodas ir kitos giminingos organizacijos.
Šiuo metu gyventojai, pastebėję paklydusius ar sužeistus gyvūnus, turi apie tai informuoti savo miesto ar rajono aplinkos apsaugos agentūrą, veterinarijos gydytojus, visuomenines gyvūnų globos organizacijas.
