Kilus valdančiųjų krizei, opozicija iškart pasinaudojo galimybe prikišti Vyriausybei neveiklumą įgyvendinant strateginius energetikos projektus
.Opozicinės partijos, pakartojusios po kelis kartus, kad parems net ir likusią mažumos Vyriausybę energetikos klausimais, čia pat pabrėžė, kad kol kas tų projektų nėra akyse regėjusios, nes Seime jie neregistruoti. Opozicijai pritaria ir konservatorių oponentais tapę liberalcentristai. Nepatiko opozicijai ir latvių bei estų pareiškimai po susitikimo Prienuose, kad jie dėsis prie naujos atominės projekto tik tada, kai bus aiškūs ekonominiai sprendimai. Dar vienas nebaigtas darbas – iki šiol Seimas nėra patvirtinęs naujos nacionalinės energetikos strategijos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad per trejus metus nemažai nuveikta, pertvarkant energetikos ir šilumos ūkius. Anot šalies vadovės, dabar svarbiausia, kad valdantieji suremtų pečius, kai Seime bus balsuojama dėl energetikos nepriklausomybę įtvirtinančių įstatymų. Tuo metu liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas viešai apskundė Premjerą, neva šis slepia energetinius projektus net nuo koalicijos partnerių, o tai kelia įtarimų, kad konservatoriai eskaluoja vadinamąjį FNTT skandalą, kalba apie priešlaikinius rinkimus, taip siekdami nukreipti dėmesį nuo energetikos egzamino Seime.
„Jei konservatoriai toliau eskaluos šį konfliktą, taps akivaizdu, kad šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinės temos – ką didžiausia koalicijos partija atliko energetikos srityje“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas.
„Jeigu kolega Čaplikas ne į televizijos kamerą tą sakytų, o paklaustų manęs ir paprašytų papildomos informacijos, aš visada pasiruošęs ją suteikti“, – patikino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Per Vyriausybės valandą Seime Premjerui teko atlaikyti klausimų laviną.
„Kada Seimą pasieks įstatymų projektas dėl nacionalinės energetikos nepriklausomybes strategijos? Manau, kad tai vienas iš pagrindinių įstatymų projektų, kai kalbame apie reformą energetikos sektoriuje. Strategijoje turėtų atsispindėti ir kiti būsimi įstatymų projektai, susiję su energetikos reforma“, – klausė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.
„Strategija pateikta Seimui, Vyriausybė kai kuriuos dalykus pasiūlys papildomai. Baigę derinti su Europos Komisija, pateiksime Seimui svarstyti, kaip, kokiu ekonominiu režimu veiks terminalas po pastatymo, t.y. po 2014 m. pabaigos. Be to, vyksta intensyvios derybos dėl koncesijos sutarties atominės elektrinės statyboje. Visagino atominės elektrinės ilgalaikį projektą, pradėtą dar a.a. Brazausko Vyriausybės, toliau tęstą Gedimino Kirkilo Vyriausybės, mes perėmėme ir ateiname prie labai svarbios stadijos, kai turime apsispręsti dėl strateginio investuotojo sutikimo dėl koncesijos. Šis Seimas, matyt, turės dėl to apsispręsti, bet kitam Seimui liks esminiai apsisprendimai dėl atominės elektrinės ekonominio veikimo reikalų“, – atsakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Seimo opozicija vis dėl to nutarė kreiptis Japonijos ambasadą dėl galimybės susitikti su kompanijos „Hitachi“ atstovais, kad šie atsakytų, kokioje stadijoje šiuo metu yra derybos, ir įsitikintų, ar Vyriausybė laiku ir kompetentingai atlieka namų darbus. Opozicijai kelia rūpestį menkas kitų atominės elektrinės projekto dalyvių entuziazmas.
Vienas iš derybininkų sako, kad Latvijos ir Estijos vyriausybės palaiko Visagino atominės projektą. Lietuvoje statoma atominė bus pagrindinis elektros gamintojas Baltijos regione. Vasarą planuojami įsipareigojantys susitarimai.
Tokiu lygiu investuoti į užsienio projektą – ne vienos dienos sprendimas. Jį tiek Latvija, tiek Estija priims, kai bus pasirašyta koncesija, kai tiek strateginiam investuotojui, tiek kitiems investuotojams bus patiektos visos pagrindinės Lietuvos duodamos sąlygos. Tada, vasaros metu, įvyks akcininkų sutarties pasirašymas, kurioje bus nurodytos kiekvieno investuotojo dalys“, – aiškino Visagino atominės elektrinės vadovas Rimantas Vaitkus.
Branduolinės energetikos ekspertas apgailestauja, kad Lietuva neturi veiksmų plano bent 20 metų, o milijardinės vertės energetikos projektai naudojami politikų rinkimų kovoms.
„Pagrindinė Lietuvos energetikos nelaimė yra ta, kad mes neturime ilgalaikės strategijos – vis užeina noras strategiją taisyti, priimti naują. Tai – pagrindinė mūsų bėda. Politikų kišimasis į tokį ilgalaikį procesą bet kuriuo atveju yra labai abejotinas. Atominę elektrinę planuojame pastatyti 60-čiai metų – tai yra 15 Seimo kadencijų“, – dėstė buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas Saulius Kutas.
Taigi, šalies energetika – politikų įkaitė. Savo rinkimų programoms stokojančios idėjų beveik visos partijos pagrindiniu savo rinkimų kampanijos šūkiu nusistveria kovą už energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto, vargu ar visų partijų lyderiai bent suvokia, kas tai yra. Nėra ne tik ilgalaikės energetinės strategijos, iki šiol niekas neinicijuoja nacionalinio susitarimo, kad būtų tęstinumas. Po rinkimų į valdžią atėjusi politinė jėga dažniausiai visada išdrasko pirmtakės nuveiktus darbus, o viso to rezultatas liūdnas: Lietuva iki šiol priklausoma nuo Rusijos ir kasmet jai už energetinius išteklius atiduoda vergišką duoklę – 8 mlrd. litų.
Joana Lapėnienė
