Pasirodo, kad nei viena atsakinga institucija Lietuvoje negali pasakyti, kiek mokesčių sumoka ir kiek išmokų gauna užsieniečiai.
Pasak jų, duomenys pagal pilietybę nekaupiami.
Niekas neturi duomenų apie užsieniečius?
Siekdamas išsiaiškinti užsieniečių imokų ir išmokų duomenis naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „Sodra“. Visgi „Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodė, kad tokių duomenų nerenka.
„Tokių duomenų neturime. „Sodra“ neveda įmokų ir išmokų apskaitos pagal apdraustųjų pilietybę. Socialinio draudimo sistemoje apdraustiesiems taikomos teisės aktuose nustatytos taisyklės. Jos nėra susijusios su apdraustojo pilietybe. Taigi, administruojant socialinio draudimo įmokas ir išmokas asmens pilietybė nėra kriterijus, pagal kurį būtų formuojama įmokų ar išmokų statistika. Todėl „Sodros“ statistinėse ataskaitose tokio duomenų pjūvio nėra“, – komentavo M. Kozič.
Vėliau taip pat buvo kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), tačiau pastaroji nurodė, kad tokius duomenis kaupia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Susisiekus su VMI paaiškėjo, kad tokių duomenų neturi ir jos specialistai.
„Kadangi nevisos valstybės teikia įplaukų duomenis (nes tai neprivaloma), todėl negalima sudaryti statistika iš turimų duomenų“, – nurodė VMI atstovė Aurelija Ratkutė.
Jei yra žmonės, turi būti ir duomenys
Tai, kad valstybė neturi bendro vaizdo, kiek Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai sumoka mokesčių bei socialinio draudimo įmokų ir kiek gauna išmokų, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Dalia Jakutavičė vertina kritiškai.
Pasak jos, atskirų duomenų institucijos turi, tačiau jie nėra susiejami ir reguliariai analizuojami.
„Kai užsieniečiai jau sudaro reikšmingą mūsų visuomenės ir darbo rinkos dalį, migracijos politika negali būti grindžiama vien prielaidomis, politiniais šūkiais ar pavieniais pavyzdžiais“, – komentavo ji.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vyriausiasis politikos ir ekonomikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas taip pat pažymėjo, kad susidariusi situacija dėl duomenų apie užsieniečius yra itin bloga.
Pasak jo, taip pat yra problema, kad šioje politiškai svarbioje temoje ne tik kad valstybė neturi duomenų, bet ir jau turimi duomenys visuomenei yra teikiami nekokybiškai.
„Kitose srityse, kai kurios institucijos yra neblogai susitvarkiusios atvertus duomenis, kur visuomenė gali pasižiūrėti ne tik pagrindinius rodiklius, bet ir juos įvairiais pjūviais „papjaustyti“.
Kaip tyčia, vakar patys norėjome pažiūrėti, na pavyzdžiui, kokios yra Lietuvoje dirbančių Ukrainos piliečių profesijos. Šiuo atveju yra duomenys apie migrantų pilietybes ir profesijas, bet pažiūrėti profesijų konkrečios pilietybės negalima, nes Migracijos departamentas neatveria patogios prieigos prie duomenų. Apie tai tiek politikai, tiek visuomenė kalba ne pirmus metus“, – pridūrė V. Kriaučiūnas.
Seimo narys Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad diskusijos dėl migracijos būtų daug konstruktyvesnės, jei jose vietoj emocijų daugiau būtų remiamasi į faktus.
„Neįtikina argumentas, kad valstybė neturi tokių duomenų. Jei yra žmonės, turi būti ir duomenys. Greičiau tai noro ir suinteresuotumo klausimas teikti informaciją“, – pastebėjo jis.
Pasak pašnekovo, Ingridos Šimonytės Vyriausybei rūpėjo, kad atvykstantys kuo sklandžiau integruotųsi į darbo rinką. Tuo metu buvo teikiamos tiek kalbos mokymo, tiek kitos aktyvios darbo rinkos paslaugos.
2024 m. rugsėjį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbti duomenys: nuo karo pradžios iki 2024 metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į Lietuvos biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų.
Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per pirmuosius septynis 2024 m. mėnesius – 65,2 mln. eurų.
„Taigi jei tokius duomenis buvo galima gauti prieš dvejus metus, nematau objektyvių priežasčių, kodėl tokios informacijos institucijos negalėtų pateikti ir dabar. Duomenų neteikimas kuria terpę spekuliacijoms, o jų mažiausiai reikia, jei norime kokybiškos diskusijos aktualia ir svarbia tema“, – pabrėžė M. Lingė.
Daugiau gauna ar atiduoda?
M. Lingė ir D. Jakutavičė vertinimu, užsieniečiai šiuo metu valstybės biudžetą ir „Sodros“ sistemą sumoka daugiau, negu iš jos gauna.
„Sprendžiant iš to, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai beveik išimtinai yra darbingo amžiaus darbo migrantai. 2025 m. skelbta, kad dirba 150 tūkst. užsieniečių, leidžia teigti, kad jų indėlis į ekonomiką yra gerokai didesnis, nei gaunamos išmokos.
VMI duomenimis, užsieniečių darbo pajamos 2023 m. siekė 2,8 mlrd. eurų. Taikant standartinius tarifus, tai reiškia maždaug 1 mlrd. eurų GPM ir „Sodros“ įmokų per metus. Įvertinus, kad atvykusiųjų skaičius augo, ta suma turėtų būti gerokai didesnė“, – komentavo M. Lingė.
„Dauguma jų yra darbingo amžiaus, dirba, moka gyventojų pajamų mokestį, sveikatos ir socialinio draudimo įmokas, tačiau Lietuvoje dar negauna senatvės pensijų.
Pavyzdžiui, oficialiai skelbta, kad nuo 2022 metų iki 2025 metų vidurio Lietuvoje dirbę Ukrainos karo pabėgėliai sumokėjo 326 mln. eurų mokesčių. Vis dėlto tvirtai pasakyti, koks yra bendras visų užsieniečių finansinis balansas, negalime, kol valstybė nėra atlikusi išsamaus vertinimo“, – pabrėžė D. Jakutavičė.
Visgi ji pažymi, kad kartu labai svarbu visų užsieniečių nesuplakti į vieną grupę.
„Darbo migranto, ES piliečio ir nuo karo pabėgusios šeimos situacijos skiriasi. Be to, „Sodros“ išmokos nėra dalijamos pagal pilietybę – žmogus jas gauna tuomet, kai dirba, moka įmokas ir įgyja teisę į konkrečią išmoką“, – aiškino ji.
Kad migrantai į „Sodrą“ sumoka gerokai daugiau, nei iš jos pasiima. Jai pritarė ir V. Kriaučiūnas.
Pasak jo, preliminariais skaičiavimais, užsieniečiai į „Sodros“ ir PSD biudžetus per metus suneša bent 879 mln. eurų. Šių skaičiavimų „ant servetėlės“ prielaidos: 175 000 dirbančių užsieniečių, o jų atlyginimų vidurkis yra lygus Lietuvos atlyginimų medianai (2025 m. IV ketv. duomenimis – 1934 eurai).
„Atsižvelgiant į tai, kad „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondų biudžetus pildo būtent dirbantys užsieniečiai, ir nemaža dalis jų socialinėmis garantijomis naudojasi gerokai mažesne dalimi, neabejoju, kad užsieniečiai į „Sodrą“ sumoka gerokai daugiau, nei iš jos pasiima. Taip manau, nes:
a. Liūto dalį visų įmokų, kurias moka užsieniečiai, yra pensijų (8,72 proc. nuo atlyginimo) ir sveikatos (6,98 proc. nuo atlyginimo).
b. Dirbti atvykstantys užsieniečiai, kaip ir Lietuvos piliečiai, tam, kad gautų pensiją, privalo dirbti bent 15 metų, todėl dauguma jų šiuo metu net negali pretenduoti iš „Sodros“ pagrindinę išmoką – pensiją“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad dirbti atvykstantys užsieniečiai paprastai yra sveiki ir jauni arba vidutinio amžiaus.
„Sveikatos draudimas paprastai funkcionuoja tuo principu, kad absoliuti dauguma gyventojų visą gyvenimą moka įmokas „į minusą“, tačiau senatvėje pradeda aktyviau naudotis sveikatos paslaugomis ir tuomet pradeda gauti daugiau naudos“, – dalijosi V. Kriaučiūnas.
Be to, pasak LVK atstovo mažai tikėtina, kad užsieniečiai piktnaudžiauja ligos draudimu, nes šie atvykę siekia kuo daugiau užsidirbti, o ligos išmokos paprastai yra mažesnės, nei darbo užmokestis. Analogiškai ir su nedarbo draudimu, kuriuo užsieniečiai gali dar ir naudotis trumpiau, nei lietuviai.
Taip pat užsieniečiams išmokama ir mažiau vaiko priežiūros išmokų.
„Kalbant apie plačiai nuskambėjusį įvykį apie augančias vaiko priežiūros išmokas, pastebiu, kad užsieniečiams mokamos vaiko priežiūros išmokos 2025 m. siekė vos 7,94 mln. eurų. Visos „Sodros“ išmokos 2025 m. siekė 8,1 mlrd. eurų. Tai kalbame apie mažiau nei tūkstantąją dalį viso „Sodros“ biudžeto“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad didelė dalis užsieniečių keičiasi – dalis išvažiuoja, atvyksta kiti.
„Nemažai užsieniečių kelis metus užsidirbę grįžta į savo šalį. Tokiu būdu jie būna jau įmokėję nemažai „Sodros“ ir PSD įmokų, tačiau jau niekada nebepretenduos į „Sodros“ išmokas ir sveikatos paslaugas“, – komentavo V. Kriaučiūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
