Kompensaciją gali gauti ne tik nuosavame būste gyvenantys, bet ir būstą nuomojantys ar skolų už šildymą turintys žmonės. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė atskleidžia, kad praėjusį sezoną 18 proc. visų priimtų sprendimų buvo neigiami.
Leis turėti didesnę finansinę „pagalvę“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojo palankesni turto vertinimo kriterijai, taikomi skiriant socialinę pašalpą bei būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas.
Ministerijos teigimu, dvigubai padidintas piniginių lėšų normatyvas, naudojamas apskaičiuojant bendrą asmens arba šeimos turto normatyvą.
Vienam gyvenančiam asmeniui jis padidintas nuo 15 iki 30 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. Šeimoje pirmam pilnamečiam jos nariui taip pat taikoma 30 VRP, kitam pilnamečiam – 20 VRP, o kiekvienam vaikui – 10 VRP riba.
SADM aiškina, kad dėl šio pakeitimo nepasiturintys gyventojai nepraras teisės į paramą vien todėl, kad yra sukaupę didesnę finansinę „pagalvę“, t. y. didesnę ne iki tol nustatytą pinigų sumą.
Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai taikomas piniginių lėšų normatyvas padidėjo dvigubai – nuo 8 155 iki 16 310 eurų.
Ministerija taip pat informavo, kad pusantro karto padidintas individualiems namams taikomas būsto ploto normatyvas. Vieno ir dviejų butų namuose jis padidėjo nuo 60 iki 90 kv. metrų.
SADM pateiktais duomenimis, pakeitimai palietė ir vienus vaikus auginančius tėvus.
Jeigu vaiko tėvystė nenustatyta arba nėra priteistas išlaikymas, vienas vaiką auginantis tėvas 12 mėnesių nuo kreipimosi galės gauti visai šeimai skiriamą socialinę pašalpą ir kompensacijas.
Iki pakeitimų socialinė pašalpa tokiais atvejais buvo skiriama tik vaikams, o kompensacijos nebuvo teikiamos arba galėjo būti skiriamos išimties tvarka.
Ministerija aiškina, kad palankesnės sąlygos nustatytos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Vertinant šeimos pajamas neįskaičiuojama šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantiems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ar daugiau dalyvumo.
Parodė, kaip skaičiuojama kompensacija
SADM nurodo, kad skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją vertinamos žmogaus arba šeimos pajamos, nuosavybės teise turimas turtas ir šildymui bei vandeniui tenkanti išlaidų dalis.
Kompensacijos dydis priklauso ne vien nuo visų žmogaus gaunamų pajamų.
2026 m. 1 VRP sudaro 233 eurus.
Apskaičiuojant kompensaciją, iš šeimos gaunamų mėnesio pajamų „į rankas“ atimama po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui. 2026 m. tai sudaro po 466 eurus.
Iš vieno gyvenančio žmogaus mėnesio pajamų atimami 3 VRP dydžiai – 699 eurai. Žmogus už normatyvinio ploto būsto šildymą turi sumokėti 10 proc. po šio atskaitymo likusių pajamų. Nustatytą sumą viršijanti šildymo išlaidų dalis kompensuojama.
Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis žmogus gauna 810 eurų per mėnesį, iš šios sumos atimami 699 eurai. Nuo likusių 111 eurų apskaičiuojama 10 proc. dalis – 11,10 euro.
Vadinasi, kad toks žmogus už normatyvinio 50 kv. metrų ploto būsto šildymą pagal savo pajamas turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,10 euro. Šią sumą viršijanti apskaičiuotų šildymo išlaidų dalis būtų kompensuojama.
Ministerija pažymi, kad skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas vaiko pinigai neįtraukiami.
Taip pat neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio ir pajamų, gautų dirbant pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir vaikų skaičių, nevertinama nuo 20 iki 40 proc. šių pajamų.
Tokia pati išimtis taikoma daliai nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo, išeitinių ir ilgalaikio darbo išmokų. Dėl to kompensacija apskaičiuojama nuo mažesnės negu faktiškai gaunama pajamų sumos, todėl gyventojams taikomos palankesnės sąlygos.
Gali kreiptis ir nuomininkai
SADM informuoja, kad kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems žmonėms, bet ir būsto nuomininkams.
Norintis gauti kompensaciją nuomininkas su būsto savininku turi būti sudaręs rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ji turi būti įregistruota Registrų centre.
Tokiu atveju dėl kompensacijos reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas.
Ministerija taip pat pažymi, kad kompensaciją gali gauti skolų už šildymą ar vandenį turintys gyventojai. Tačiau jie su paslaugos tiekėju turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs jos sumokėti.
Kompensuoja nepriklausomai nuo šildymo būdo
SADM nurodo, kad teisė į kompensaciją nepriklauso nuo pasirinkto šildymo būdo. Ji gali būti skiriama tiek centralizuotai, tiek elektra, dujomis, malkomis, granulėmis ar kitu kuru šildomam būstui.
Kai būstas šildomas centralizuotai, kompensacijos dydį apskaičiuoja šilumos tiekėjas. Kompensuojama dalis iš karto išskaičiuojama iš sąskaitos, todėl žmogus moka mažesnę sumą.
Jeigu būstas šildomas elektra arba dujomis, gyventojui papildomai reikia pateikti dokumentą, kuriame nurodytas katilo tipas arba modelis ir jo naudingumo koeficientas. Taip pat reikia pateikti duomenis apie suvartotos energijos kiekį ir taikomus tarifus.
Kai naudojamos malkos, medienos briketai, pjuvenų granulės ar kitas kietasis kuras, kompensaciją savivaldybė apskaičiuoja pagal joje patvirtintas vidutines tokio kuro kainas.
Vilniuje pateikta daugiau kaip 43 tūkst. prašymų
Vilniaus miesto savivaldybė ateikė praėjusio šildymo sezono statistiką.
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistė Indrė Naureckaitė nurodė, kad nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. buvo pateikta 43,2 tūkst. prašymų dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų.
Praėjusį sezoną kompensacijas gavo 35,2 tūkst. Vilniaus gyventojų. Sprendimai neskirti kompensacijos sudarė 18 proc. visų priimtų sprendimų.
„Sprendimai neskirti kompensacijų dažniausiai priimami per numatytą terminą nepateikus papildomų dokumentų teisei į kompensacijas nustatyti, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų neatitinka užimtumo sąlygų, bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą“, – aiškino I. Naureckaitė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė atskleidė, kad gyventojai dažniausiai kartu su prašymu nepateikia visų dokumentų ar duomenų apie gaunamas pajamas.
Pavyzdžiui, trūksta informacijos apie darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, individualios ar kitokios savarankiškos veiklos pajamas ir pensijų fondų išmokas.
„Prašymų nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau, kai su prašymu nepateikiami visi reikalingi duomenys ar dokumentai. Tokiais atvejais specialistai papildomai kreipiasi į gyventojus dėl informacijos patikslinimo“, – sakė I. Naureckaitė.
Pasak jos, prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos.
Vis dėlto, jeigu gyventojo prašoma pateikti papildomą informaciją, bendras atsakymo laukimo laikas gali pailgėti.
Pernai gavusieji turi kreiptis iš naujo
SADM primena, kad kompensaciją praėjusį šildymo sezoną gavę žmonės šiemet turi pateikti naują prašymą.
Tai galima padaryti elektroniniu būdu SPIS sistemoje arba kreipiantis į savo savivaldybę. Prašymą užtenka pateikti vieną kartą – kompensacija gali būti skiriama visam šildymo sezonui.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pabrėžia, kad gyventojas nepraranda teisės į kompensaciją vien dėl to, kad sprendimas priimamas šildymo sezonui jau prasidėjus.
„Jeigu asmuo dėl kompensacijos kreipiasi nuo rugsėjo 1 d. iki šildymo sezono pabaigos, atitinka teisės į kompensaciją sąlygas ir pateikia visus reikalingus dokumentus, kompensacija gali būti skiriama už visą šildymo sezoną“, – nurodė I. Naureckaitė.
Jeigu pats gyventojas prašyme nurodo, kad kompensaciją pageidauja gauti nuo vėlesnio laikotarpio, ji skiriama nuo jo pasirinkto mėnesio.
SADM taip pat atkreipia dėmesį, kad prašymus galima teikti visą šildymo sezoną. Ministerijos teigimu, tai padeda išvengti eilių ir didelio pareiškėjų srauto sezono pradžioje.
Preliminariai pasitikrinti, ar kompensacija priklausytų ir kokio dydžio ji galėtų būti, galima naudojantis SPIS būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Dalis žmonių nedrįsta kreiptis
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) socialinės politikos analitikė Agata Subotovič nurodo, kad pasitaiko žmonių, kurie nežino, kad jiems priklauso parama arba vienišų asmenų, kurie patys nemoka užpildyti prašymo elektroninėmis priemonėmis, iki savivaldybės nuvažiuoti negali.
„Tokiais atvejais būtų svarbu, kad socialiniai darbuotojai ir bendruomenės labiau įsitrauktų, pastebėtų tokius asmenis ir pagal galimybes padėtų. Būtų prasminga, kad ir patys šilumos tiekėjai komunikuotų apie galimybę gauti kompensacijas“, – nurodo ji.
NSMOT įžvelgia riziką dėl vienišų mamų, auginančių vaikus, kurių tėvystė nenustatytą. Būtent įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, jos dabar gali kreiptis ir pirmus 12 mėnesių gauti šildymo ir vandens kompensacijas.
„Skaičiuojama, kad tai gali būti apie 3 tūkst. šeimų. Tačiau jei per pirmuosius metus nebus imtasi teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ar išlaikymo priteisimo, parama bus nutraukta. Taigi šįmet ši problema nėra aktuali, tačiau kitąmet šioms mamoms gali kilti finansinių iššūkių“, – aiškina A. Subotovič.
Nurodoma, kad ypač didelė problema yra šešėlis būsto nuomos rinkoje. Dažnai mažas pajamas turintys žmonės gali sau leisti nuomotis mažesnės vertės būstus, kurių šeimininkai ne visuomet sutinka sudaryti ir registruoti nuomos sutartis oficialiais.
A. Subotovič dėsto, kad tokiais atvejais tiesiog nėra galimybių gauti nei būsto nuomos, nei šildymo ar kitų kompensacijų, pvz., už geriamąjį vandenį ar atliekų tvarkymą.
NSMOT taip pat atkreipia dėmesį, kad yra gyventojų, kuriems reikalinga pagalba pateikiant prašymus dėl kompensacijų. Kai kurie tos pagalbos sulaukia iš artimųjų, kaimynų, savivaldybių specialistų ar socialinių darbuotojų.
„Pažeidžiami žmonės dažniausiai naudojasi galimybe kreiptis dėl kompensacijų tiesiogiai atvykdami į savivaldybę ar kitas įstaigas, kurios atsakingos už jų suteikimą. Dėl skaitmeninių įgūdžių stokos, o taip pat ir priemonių neturėjimo, rečiau naudojamasi galimybe kreiptis skaitmeniniu būdu“, – nurodo A. Subotovič.
Būna ir tokių, kurie gavę neigiamą atsakymą ir daugiau nebando kreiptis. Kiti turi tuo pačiu adresu registruotų didesnes pajamas turinčių asmenų, nors jie ten iš tiesų negyveną, ir todėl negali gauti.
Kalbant apie tai, jog nuo birželio padidėjus santaupų ir individualaus namo plotai normatyvai išsprendė problemas, A. Subotovič nurodo, kad šie pakeitimai palengvins ir sudarys salygas gauti kompensacijas didesniam skaičiui žmonių.
„Anksčiau išties pasitaikydavo atvejų, kai kliūtimi gauti šildymo kompensaciją tapdavo santaupos toms pačioms šildymo sąskaitoms apmokėti, ar formaliai turimas turtas – net jei jis nenaudojamas ar realiai nesukuria pajamų, arba vos keliais eurais nustatytas ribas viršijantis turtas“, – aiškina ji.
Nuo liepos įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, 2 kartus didinama piniginių lėšų suma ir nustatyta aukštesnė turto vertinimo riba.
„Norime paskatinti žmones, kurie dėl šios priežasties anksčiau yra gavę neigiamą atsakymą dėl šildymo kompensacijos skyrimo, šį sezoną kreiptis dar sykį. Būtų svarbu, kad ir savivaldybės žmones, kurių prašymus dėl šios priežasties anksčiau atmetė, informuotų, kad yra galimybė kreiptis pakartotinai“, – prideda A. Subotovič.
