Tuliaremija mūsų krašte yra diagnozuojama gana retai, tačiau per pastaruosius 3 metus tuliaremijos atvejų padaugėjo – suserga po 4 Lietuvos gyventojus kasmet. „Šįkart susirgo vilnietė, tačiau užsikrėtimo vieta Lazdijų rajonas. Moteris sako, jog poilsiavo ir jai įsisiurbė erkė. Toje vietoje atsirado opa. Pernai turėjome 2 šios ligos atvejus, abu taip pat siejami su erkių įkandimu,“ - komentavo Natalija Abramova, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečimjųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė.
Specifinių pavojingos ligos požymių nėra
Pašnekovė tikina, jog tuliaremija – pavojinga liga, gali baigtis ir žmogaus mirtimi. „Paprastai liga prasideda staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų, sąnarių, galvos skausmais, perštėjimu gerklėje, kartais – pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Specifinių požymių, būdingų tik tuliaremijai, nėra. Kiekvieną įtariamą ar kliniškai išreikštą tuliaremijos atvejį reikia patvirtinti mikrobiologiniais tyrimais. Ligos eiga ir sunkumas priklauso nuo užsikrėtimo būdo, užkrato dozės ir žmogaus imuninės sistemos. Gali išsivystyti įvairaus sunkumo komplikacijos, tokios kaip meningitas, meningoencefalitas, plaučių pūlinys (abscesas) ir kitos,“ - komentavo N. Abramova.
Sveikatos specialistė teigia, jog anksčiau manyta, kad šia liga dažniausiai serga medžiotojai ar žvejai, žmonės turintys tiesioginį kontaktą su laukiniais gyvūnais. Tačiau pastarieji ligos atvejai užfiksuoti po erkės įsisiurbimo.
“Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau 40 procentų visų užsikrėtusiųjų yra nuo 45 iki 54 metų amžiaus. Vyrai užsikrečia 2-3 kartus dažniau nei moterys, tai neretai lemia profesija. Skerdyklų, žemės ūkio, veterinarijos darbuotojai, miškininkai, medžiotojai sudaro apie 70 procentų visų susirgusiųjų šia liga Lietuvoje”, - sakė N. Abramova.
Užsikrečiama nuo gyvūnų
Sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net ir nepakenktą) ar gleivines (ypač akių) – per tiesioginį sąlytį su infekuotų gyvūnų audiniais, sekretais, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus, vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis bei maudantis infekuotame vandenyje. Šiltuoju metų laikotarpiu tuliaremiją gali pernešti ir įvairūs vabzdžiai.
Manoma, kad tokiu būdu infekcija plinta dažniausiai. Bakterijas taip pat platina erkės, uodai, blusos, sparvos. Užsikrėtimo atvejų nuo tuliaremija sergančio asmens nenustatyta. Persirgus tuliaremija, susidaro ilgalaikis imunitetas, vis dėlto žmogus susirgti šia liga gali ir pakartotinai.
Klaipėdos apskrityje – 2 maliarijos atvejai
Tuo tarpu Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė informuoja, jog Klaipėdos apskrityje buvo nustatyti 2 tarpusavyje susiję įvežtinės maliarijos atvejai. Tai jau 3 įvežtinės maliarijos atvejis šiais metais Klaipėdos apskrityje.
“Šiuo kartu buvo du atvejai iš vieno laivo ir abudu atvejai sėkmingi. Vienas iš užsikrėtusiųjų buvo studentas, jūreivystės mokyklos, atliko praktiką.
Tačiau jo ligos atvejis buvo lengvesnis, nes jis vartojo antimaliarinius vaistus kelionės metu. Kitas iš to paties laivo, užsikrėtęs asmuo minėtų vaistų nevartojo, tad būklė buvo šiek tiek sudėtingesnė. Abiem atvejais tai buvo tropinė maliarija. Laivas plaukiojo Ramiajame ir Indijos vandenyne apie Afrikos žemyną, su užėjimu į Afrikos uostus. O juk šis žemynas maliarijos sukėlėjų, uodų žemynas,“ - pasakojo V. Pečkauskienė. Užkratą perneša uodai
Maliarija – gyvybei pavojinga liga, kurią sukelia keturių rūšių Plasmodium genties pirmuonys. Uodai užsikrečia įgėlę sergančiam maliarija žmogui ir kartu su krauju įsiurbę maliarijos sukėlėjų. Užsikrėtęs uodas, įgėlęs sveikam žmogui, kartu su savo seilėmis įleidžia maliarijos sukėlėjus. Maliariją platinančių uodų randama ne tik maliarijos endeminėse vietovėse, bet taip pat vietovėse, kuriose ši liga buvo išnaikinta. Maliarinių uodų randama ir Lietuvoje.
“Dažniausiai jie gyvena tvartuose, kur yra arti gyvūnų, kad nuolat galėtų siurbti kraują. Kabo jie kaip šikšnosparniai žemyn galva, patalpų kampuose. Nors kol kas nė vienas toks atvejis pas mus Lietuvoje neužfiksuotas, tačiau gali ir pas mus atkeliauti tie užsikrėtę uodai, kurie savo organizme turi maliarijos sukėlėją, bet kol kas tokių neturim, vietinių atvejų,“ - komentavo V. Pečkauskienė.
Simptomai pasireiškia po kelių savaičių
Maliarija prasideda bendru negalavimu, drebuliu, galvos skausmu, karščiavimu, tačiau šių simptomų pasireiškimas gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių, kartais daugiau kaip metus.
Ligos pradžioje būdingas šalčio krėtimas, kol temperatūra pakyla iki 39–40°C ir daugiau, mažėjantis kraujospūdis, galvos bei pilvo skausmai. Po 3–4 val. temperatūra sumažėja, gausiai prakaituojama ir gali susidaryti įspūdis, kad žmogus pasveiko. Tačiau priepuoliai kartojasi.
