Lietuvoje daugėja susituokusių porų ir gimsta vis daugiau vaikų, tačiau gyventojų skaičius vis tiek mažėja.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3366,2 tūkst. gyventojų, t. y. 18,7 tūkst. mažiau nei prieš metus. Per pastaruosius aštuonerius metus šalies gyventojų skaičius sumažėjo 4,2 procento. 2007 m. dėl neigiamos natūralios kaitos (daugiau mirė nei gimė) gyventojų skaičius sumažėjo 13,4 tūkst.
Per pastaruosius aštuonerius metus šalies gyventojų skaičius sumažėjo 4,2 procento. 2007 m. dėl neigiamos natūralios kaitos (daugiau mirė nei gimė) gyventojų skaičius sumažėjo 13,4 tūkst.
Lietuva – dvidešimt pirma Europos Sąjungos valstybė narė pagal gyventojų skaičių (0,7 proc. ES gyventojų). Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) išankstiniais duomenimis, 2007 m. gyventojų skaičius sumažėjo tik aštuoniose ES valstybėse narėse, iš jų ir Lietuvoje.
2008 m. pradžioje mieste gyveno 2250,7 tūkst., kaime – 1115,5 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius aštuonerius metus jų sumažėjo atitinkamai 4,5 ir 3,4 procento. Minėtu laikotarpiu miesto ir kaimo gyventojų dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, beveik nekito: mieste gyveno 67, kaime – 33 procentai visų gyventojų.
Gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis išlieka žemas. 2007 m. gimė 32,2 tūkst. kūdikių, 889 daugiau negu 2006 m. Nors nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumo lygis vis dar išlieka žemas. 2007 m. 1000 gyventojų teko 9,5 gimusiojo.
2007 m. ES valstybėse narėse 1000 gyventojų mažiausia gimusiųjų teko Vokietijoje – 8,2, Austrijoje – 9,0, Italijoje ir Slovėnijoje – po 9,5, daugiausia – Airijoje (15,0), Prancūzijoje (13,1) ir Jungtinėje Karalystėje (12,4).
Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius) Lietuvoje 2007 m. buvo 1,34 (2000 m. – 1,39). Toks gimstamumo lygis nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2007 m. vidutinis pirmą vaiką gimdančių gimdyvių amžius buvo 25 metai, 2000 m. – 24 metai. Santuokos neįregistravusiems tėvams 2007 m. gimė 29,7 procento visų šalyje gimusių kūdikių (2001 m. – 22,6 proc.).
Susituokia vis daugiau porų. 2007 m. įregistruota 23,1 tūkst. susituokusių porų, 1,9 tūkst. daugiau negu 2006 m. Per pastaruosius šešerius metus, po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio spartaus mažėjimo, santuokų skaičius 1000 gyventojų padidėjo beveik pusantro karto.
Ištuokų skaičius beveik nekinta. 2007 m. įregistruota apie 11,3 tūkst. ištuokų. Per pastaruosius aštuonerius metus ištuokų rodiklis yra stabilus, 1000 gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
Mirtingumas didėja. 2007 mirė 45,6 tūkst. žmonių, 776 daugiau negu 2006 m. Mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų padidėjo nuo 11,1 2000 m. iki 13,5 2007 m.
2007 m. Lietuvoje mirusiųjų skaičius 1000 gyventojų buvo 1,4 karto didesnis negu ES vidurkis (9,7), bet mažesnis negu Bulgarijoje (14,9) ir Latvijoje (14,6).
2007 m. daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (53,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, 18,2 procento – nuo piktybinių navikų, 11,5 procento – dėl išorinių mirties priežasčių. Didžiausią išorinių mirties priežasčių dalį sudarė savižudybės – 19,6 procento, žūtys transporto įvykių metu – 16,7, atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 9,1, atsitiktiniai paskendimai – 7,3, nužudymai – 4,6 procento. 2007 m., palyginti su 2006 m., mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų ir dėl išorinių mirties priežasčių skaičius šiek tiek sumažėjo, bet daugiau žmonių mirė nuo virškinimo sistemos, kvėpavimo sistemos ligų ir piktybinių navikų.
Mažėja kūdikių mirtingumas. 2007 m. 1000 gyvų gimusiųjų teko 5,9 mirusio vaiko iki 1 metų amžiaus, 2000 m. – 8,5.
Migruoja daugiausia jauni žmonės, emigrantų skaičius didėjo. Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2007 m. išvyko į užsienį gyventi nuolat arba ilgiau kaip 6 mėnesiams 13,9 tūkst. Lietuvos gyventojų (2006 m. – 12,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (26,4 proc.), Airiją (11,7 proc.), JAV (11,1 proc.), Vokietiją (9,2 proc.), Rusijos Federaciją (6,5 proc.) ir Ispaniją (6,1 proc.). Beveik penktadalį (18 proc.) emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, apie 14 procentų – 30–34 metų amžiaus, 13 procentų – 20–24 metų amžiaus gyventojai, o 0–14 metų amžiaus vaikai sudarė beveik 16 procentų išvykusiųjų.
2007 m. į Lietuvą imigravo 8,6 tūkst. žmonių, 864 daugiau negu 2006 m. Daugiausia atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,8 tūkst.), Airijos (0,9 tūkst.) ir Vokietijos (0,6 tūkst.), o taip pat iš Baltarusijos (1,0 tūkst.), Rusijos Federacijos (0,9 tūkst.) ir Ukrainos (0,5 tūkst.). Dauguma atvykusiųjų (71,3 proc.) – į šalį grįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai (2001 m. – 15,2 proc.). Apie 67 procentus grįžtančių Lietuvos piliečių buvo iki 35 metų amžiaus (2001 m. – 50,3 proc.).
Lietuva – ketvirta ES valstybė narė, iš kurios daugiau emigruoja gyventojų negu imigruoja. Eurostato išankstiniais duomenimis, 2007 m. tik septyniose ES valstybėse narėse migracijos saldo (daugiau emigravo negu imigravo) 1000 gyventojų buvo neigiamas: Rumunijoje (-4,7), Bulgarijoje (-4,4), Lenkijoje (-3,6), Lietuvoje (-1,6), Estijoje (-1,5), Latvijoje (-0,8) ir Nyderlanduose (-0,4).
