Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kai Suomija ir Švedija prisijungė prie NATO aljanso, buvo nemažai džiaugsmo. Pakilios nuotaikos buvo ir Lietuvoje – Baltijos jūrą daug kas ėmė džiaugsmingai vadinti NATO vidiniu ežeru.
Bet dabar tenka konstatuoti, kad taip nenutiko. Rusai NATO vidiniame ežere siautėja toliau, o Vakarai tik skaičiuoja nutrauktų kabelių skaičių.
„Tai, kas tai planuoja, organizuoja ir vykdo, nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos ar privačios įmonės trolių ferma, tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje. Dėl to turi būti akcentas dedamas ant karinio pobūdžio taip pat ir atsako“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nori stebėti visą Baltijos dugną
Karinis atsakas, bent jau teorinis, yra – NATO pradėjo specialią patruliavimo misiją Baltijos jūroje, suformuoti keli laivų junginiai. Bet pagrindiniai sprendimai – politikų rankose, tikėtina, kad teks keisti įvairias jūrines konvencijas.
„Dabar jau tas turės būti keičiama labiau į kelių eismo taisyklių reguliavimą, kur aiškiai pažymėta, kur yra komunikacijos ir, jeigu tu jas pažeidi, atsakomybė iš karto krenta, negu, kad dar turėtų eiti kažkas įrodyti, kad čia tyčia padarei, netyčia“, – kalbėjo K. Budrys.
Kol kas garsiai kalbama apie vadinamąjį šešėlinį Rusijos laivyną – jis gabena naftą ir dujas, dažniausiai į Kiniją ir Indiją ir tyčia ar netyčia nutraukia vieną ar kitą kabelį po vandeniu. Vis tik, anot K. Budrio, didesnė problema yra kita.
„Mums didesnę grėsmę kelia Rusijos pajėgumai, kurie yra nematomi taip paprastai – tai yra povandeniniai ir antvandeniniai, kurie buvo kuriami dešimtis metų tam, kad tokią infrastruktūrą, po vandeniu esančią, gadinti. Ir tą pajėgumą išnaudos galimo konflikto metu“, – dėstė K. Budrys.
Anot ministro, reikia investuoti į technines priemones, kurios leistų NATO stebėti ir tai, kas vyksta po vandeniu. Tačiau tai brangiai kainuoja.
„Apie skaičius aš dabar neatsakysiu, bet mes čia kalbėtume ne vien tik apie mūsų kabelių apsaugą, kalbėtume apie visą Baltijos jūros dugną. Nėra prasmės siaurą ruožą vien tik stebėti ir nežinoti, kas vyksta už 10 jūrmylių, gal ten visai kitokio pobūdžio operacijos“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Būtent dėl didesnio finansavimo gynybai ir kitų saugumo iššūkių šiandien Briuselyje susitiko Europos sąjungos šalių vadovai.
„Mes suprantame, kad būtina išleisti daugiau, dėl to Lietuva ir nusprendė padidinti išlaidas gynybai iki 5–6 procentų BVP. Šiandien mums reikia Europos Sąjungos lygio instrumentų ir nelaukti iki 2028-ųjų, nes sekanti finansinė perspektyva bus jau per vėlu“, – įsitikinęs prezidentas Gitanas Nausėda.
NATO generalinis sekretorius jau ne kartą viešai ir garsiai pareiškė, kad Vakarai turi ruoštis karui. Ir ruoštis reikia kuo greičiau.
„2 procentų finansavimo tikslas buvo nustatytas 2014-aisiais, šalys turėjo 10 metų pasiekti šiam tikslui, bet, aišku, kad turime padaryti daugiau, nes turime plataus masto karą Europoje, Rusija nepakeitė savo tikslų. Supratimas yra, kad turime padaryti daugiau, bet, žinoma, tai reikalauja ir sunkių sprendimų kai kuriose šalyse“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Siūlo įsiteikti Trumpui
Visos diskusijos ir rūpestis dėl Europos nesugebėjimo apsiginti nuo rusų atakų vyksta tuo metu, kai gresia naujas, ekonominis karas tarp Europos ir Amerikos. O šiandien be Amerikos Europa apie savo saugumą gali tik pasvajoti.
„Jeigu Europa negalės apginti savęs pačios, niekas Europos ir neapgins. Blogiausia, ką galime padaryti, tai būti neveiklūs. Nes, jeigu nieko nedarysime, turėsime tikimybę prarasti suverenitetą, prarasti saugumą, prarasti gyvybes“, – vardijo EP pirmininkė Roberta Metsola.
Lietuvoje skamba siūlymai įsiteikti Donaldui Trumpui, kad šis matytų prasmę didinti amerikiečių karių pajėgas mūsų regione.
„Čia nėra tik Rusija, bet ir Kinija, kuri bando dominuoti visose jūrose. Nes Rusija taip nusilpo, kad po invazijos į Ukrainą iš esmės prašo Kiniją įsitraukti, anksčiau jin stūmė Kiniją iš šitų vandenų, dabar jau įtraukia. Tai, jeigu Kinija įsitraukia, tai yra puiki proga įtraukti Ameriką. Nes Amerikai tai yra kaip raudonas skuduras“, – tikino Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Šią savaitę Baltijos šalių Užsienio reikalų ministrai kaip tik vyksta į Vašingtoną. Pats D. Trumpas pirmosios kadencijos metu ne kartą kritikavo gerai gyvenančias, bet į saugumą neinvestuojančias Vakarų Europos šalis. Bet visai kitaip žiūrėjo į Lenkiją ir mūsų regiono valstybes, kurios gynybai išleidžia gerokai daugiau.
„Ir tai, kad 3 Baltijos šalių ministrai vyksta į Vašingtoną, yra sveikintina, tai – gražus gestas iš Vašingtono pusės, tačiau juo reikia pasinaudoti. Jeigu jau durys atsidaro, tai reikia kišt koją ir kiek įmanoma įtraukti Ameriką į mūsų saugumo problemas“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Nuo 2023-ųjų spalio Baltijos jūroje iš viso buvo pažeista 11 skirtingų povandeninių kabelių. Tiesa, kol kas nieko dėl to Europa nenubaudė. Net ir neseniai švedų bei norvegų sulaikyti laivai netrukus buvo paleisti, nenustačius jų tyčinio veikimo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
