Kaip rodo NVSC, Lietuvoje fiksuojamas aktyvus virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo.
NVSC duomenimis, gruodžio 1–7 d. (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 918,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Jo duomenimis, ankstesnę savaitę (48-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (712 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę fiksuotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumas (kai atvejų skaičius didesnis nei 1500) jau fiksuotas trijose savivaldybėse – Vilniaus miesto ir rajono, Širvintų rajono savivaldybėje.
Pirmos dvi mirtys nuo gripo šį sezoną
Taip pat registruotos dvi mirtys nuo gripo – mirė Telšių ir Vilniaus apskrities gyventojai. „Abu priklausė 80–89 m. amžiaus grupei, abu turėjo lėtinių ligų, 1 asmuo neskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma“, – vėliau išplatinusi pranešimą nurodė įstaiga.
125 asmenys dėl gripo gydyti ligoninėse, 7 prireikė gydymo intensyviosios terapijos skyriuose. Dar 38 hospitalizacijos prireikė dėl COVID-19 ligos.
Kaip atrodo situacija Europoje?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 48 savaitės duomenimis, ES / EEE šalyse daugėja į sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŪVKTI besikreipiančių asmenų skaičius, tai rodo aktyvų kvėpavimo takų virusų plitimą. SARS-CoV-2 toliau plinta, tačiau sergamumas mažėja visose amžiaus grupėse.
„Sergamumas gripu didėja, apie tai praneša dauguma šalių. Daugiausiai serga vaikai (5–14 metų). Visose šalyse vyrauja A tipo gripas, o pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką sergamumo padidėjimui turi A(H3N2) virusas. Kai kuriose šalyse auga hospitalizuotų asmenų skaičiaus, į ligonines patenka įvairaus amžiaus žmonės, tačiau daugiausiai – 65 metų ir vyresni asmenys.
Respiratorinio sincitinio viruso (RSV) plitimas didėja lėtai ir išlieka žemesnis nei buvo tuo pačiu laikotarpiu pastaruosius keturis sezonus. RSV atvejų padaugėjo tarp vaikų iki 5 metų amžiaus“, – kslebė NVSC.
Sergamumas šoktelėjo 3–4 savaitėmis anksčiau
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sergamumas gripu praėjusią savaitę išaugo trigubai. Be to,kaip skelbta, šiemet gripas suaktyvėjo 3–4 savaitėmis anksčiau, nei įprasta.
„Žiūrint į bendrą statistiką Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, situacija labai panaši, nes sergamumas gripu pradėjo kilti maždaug 3–4 savaitėms anksčiau negu praeitais sezonais. Todėl ir raginame rizikos grupių asmenis neatidėlioti skiepų“, – komentavo NVSC specialistė Greta Gargasienė.
Ji priminė, kad nors pasigauti gripo virusą gali bet kuris, vis tik didžiausia hospitalizacijų rizika ir registruojami mirties skaičiai yra tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.
Tiesa, ne paslaptis, kad intensyviai užkratas plinta būtent vaikų kolektyvuose. „Virusai vienodai plinta visoje bendruomenėje, tačiau ar užsikrėsime, turbūt labiausiai priklauso nuo mūsų elgesio. Bet kuriuo atveju didžiausia tikimybė plisti infekcijai yra uždarose patalpose, nesilaikant saugaus atstumo, jei jau turime simptomus ir vis tiek bendraujame su kitais žmonėmis.
O, kaip žinia, vaikai turbūt tiesiog daugiau kontaktuoja, eina į ugdymo įstaigas, būrelius ir jei ten lankosi su simptomais, gali greitai užkrėsti kitus arba užsikrėsti ir parnešti infekciją į namų aplinką. Bet tai galioja turbūt bet kuriam žmogui, kuris gyvena aktyvų socialinį gyvenimą ir pajutęs simptomus nesiima jokių prevencijos priemonių tokiu atveju platindamas infekciją“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Ligos pikas bus pasiektas anksčiau?
Paklausta, ar galima prognozuoti, kad ir sergamumo gripu pikas gali būti pasiektas 3–4 savaitėmis anksčiau, pašnekovė teigė, kad spręsti dar sudėtinga.
„Viskas priklausys nuo ligos plitimo masto, kaip asmenys laikysis prevencijos priemonių. Šiaip dažniausiai didžiausi sergamumo gripu rodikliai fiksuojami sausio–vasario mėnesiais. Pernai didžiausią rodiklį fiksavome vasario mėnesį, tai ar šiemet bus kitaip, pakankamai sunku pasakyti.
Turbūt tą žinosime tik sezono pabaigoje, tačiau, tikėtina, stebint ilgametę dinamiką, kad panašiu laikotarpiu – gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje gali būti stebimi didžiausi skaičiai.
Bet kadangi sezonas keliomis savaitėmis prasidėjo anksčiau, sergamumas jau kyla, labai sunku prognozuoti, kada pasieksime piką. Tai turbūt įvyks per artimiausią mėnesį“, – komentavo NVSC specialistė.
Kartu ji priminė, kad efektyviausiai nuo gripo ir COVID-19 ligos apsaugo skiepai. Skiepytis galima viso sezono metu, tačiau rekomenduojama neatidėlioti, nes imunitetui susidaryti reikia dviejų savaičių, tad šiuo metu padidėjus sergamumui padidėja ir rizika užsikrėsti. Pasiskiepyti ypač rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kurie skiepijami valstybės lėšomis:
- 2–7 metų vaikai;
- 65 metų ir vyresni asmenys;
- visi, sergantys lėtinėmis ligomis;
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- nėščiosios.
Primenama, kad vieno vizito metu galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19. Norint pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje asmuo prisirašęs, o dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos – į bet kurią gydymo įstaigą, užsakiusią šių vakcinų.
Be rekomendacijos pasiskiepyti raginama nepamiršti ir kitų gerai žinomų prevencijos priemonių – laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, vėdinti patalpas, pajautus ligos simptomus neiti į darbą, nesilankyti kitose žmonių susibūrimo vietose. Jei tai neišvengiama, būtinai dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
