Paskutiniais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, lapkričio 24–30 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis siekė 712 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir nesiekė epideminio lygio.
Tačiau, lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų skaičius padidėjo net trigubai, į ligonines buvo paguldyti 33 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 27. Iš viso dėl šių ligų 4 asmenys buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.
Didžiausias sergamumas šiuo metu yra fiksuojamas Vilniaus apskrityje, neatsitiktinai čia daugiausiai ir dėl gripo į ligonines patekusių asmenų.
„Matome, kad sergamumas gripu didėja, lyginant kelių savaičių duomenis, sergamumas gripu išaugo net tik 3 kartus. Daugiau nei 50 proc. sergančių ir hospitalizuotų asmenų sudaro vaikai“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.
Sezono pradžia neįprastai anksti
VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė patvirtino, kad į ligoninę jau plūstelėjo gripu sergantys vaikai. Pasak jos, nors dar fiksuojama tik augančio sergamumo pradžia, šiemet ji akivaizdžiai ankstesnė.
„Pacientų pagausėjimą jaučiame, jis šiemet, lyginant su ankstesniais sezonais, gana ankstyvas. Tą patį mato ir kitos Europos šalys – pirmieji gripo atvejai jau prasidėjo prieš keletą savaičių ir tai yra neįprastai ankstyva sezono pradžia. Didžiausias pikas įprastai būna sausį–vasarį, kitą kartą būna dvi sergamumo bangos – per Kalėdas, o po to – pavasarį“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, įprastai vaikams gydymo ligoninėje prireikia dėl to, kad tėvai nebesusitvarko su karščiavimu.
„Dažniausiai atvykstama dėl dehidratacijos vartojant nepakankamai skysčių ir tėvams nepavykus suvaldyti karščiavimo. Tai yra pagrindinės priežastys“, – komentavo I. Ivaškevičienė.
Didžiausia rizikos grupė – vyresni asmenys
Kaip informavo G. Gargasienė, Europos šalyse gripo atvejai šiemet išties registruojami keliomis savaitėmis anksčiau nei pastaruosius du sezonus.
„Žiūrint į bendrą statistiką Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, situacija labai panaši, nes sergamumas gripu pradėjo kilti maždaug 3–4 savaitėms anksčiau negu praeitais sezonais. Todėl ir raginame rizikos grupių asmenis neatidėlioti skiepų“, – sakė NVSC specialistė.
Ji priminė, kad nors pasigauti gripo virusą gali bet kuris, vis tik didžiausia hospitalizacijų rizika ir registruojami mirties skaičiai yra tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų.
Tiesa, ne paslaptis, kad intensyviai užkratas plinta būtent vaikų kolektyvuose. „Virusai vienodai plinta visoje bendruomenėje, tačiau ar užsikrėsime, turbūt labiausiai priklauso nuo mūsų elgesio. Bet kuriuo atveju didžiausia tikimybė plisti infekcijai yra uždarose patalpose, nesilaikant saugaus atstumo, jei jau turime simptomus ir vis tiek bendraujame su kitais žmonėmis.
O, kaip žinia, vaikai turbūt tiesiog daugiau kontaktuoja, eina į ugdymo įstaigas, būrelius ir jei ten lankosi su simptomais, gali greitai užkrėsti kitus arba užsikrėsti ir parnešti infekciją į namų aplinką. Bet tai galioja turbūt bet kuriam žmogui, kuris gyvena aktyvų socialinį gyvenimą ir pajutęs simptomus nesiima jokių prevencijos priemonių tokiu atveju platindamas infekciją“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Ligos pikas bus pasiektas anksčiau?
Paklausta, ar galima prognozuoti, kad ir sergamumo gripu pikas gali būti pasiektas 3–4 savaitėmis anksčiau, pašnekovė teigė, kad spręsti dar sudėtinga.
„Viskas priklausys nuo ligos plitimo masto, kaip asmenys laikysis prevencijos priemonių. Šiaip dažniausiai didžiausi sergamumo gripu rodikliai fiksuojami sausio–vasario mėnesiais. Pernai didžiausią rodiklį fiksavome vasario mėnesį, tai ar šiemet bus kitaip, pakankamai sunku pasakyti.
Turbūt tą žinosime tik sezono pabaigoje, tačiau, tikėtina, stebint ilgametę dinamiką, kad panašiu laikotarpiu – gruodžio pabaigoje–sausio pradžioje gali būti stebimi didžiausi skaičiai.
Bet kadangi sezonas keliomis savaitėmis prasidėjo anksčiau, sergamumas jau kyla, labai sunku prognozuoti, kada pasieksime piką. Tai turbūt įvyks per artimiausią mėnesį“, – komentavo NVSC specialistė.
Virusas netikėtai mutavo
Kortas kiek sumaišyti gali ir tai, kad šiemet, kaip skelbia ekspertai, gripo virusas kiek netikėtai mutavo ir gali būti „piktesnis“.
„Gripo virusas linkęs kažkiek kisti kiekvienais metais ir nuo to priklauso ir vakcinos sudėties atnaujinimas. Todėl ir tai, kad reikia skiepytis kiekvienais metais, nėra kažkoks išsigalvojimas. Bet vasarą įvyko kiek rimtesni, truputėlį didesni viruso pokyčiai negu įprastai. Ir tai, kai kurių mokslininkų ir gydytojų iš užsienio nuomone, gali turėti įtakos, kad žmonės, kurie yra nesirgę arba nesiskiepiję, neturi susiformavusio imuniteto ir tas užsikrėtimas gali būti greitesnis.
„Taigi nereikia „užsiliūliuoti“, kad tai visiškai nesunki liga, nė vienas nežinome, kaip mūsų organizmas sureaguos į vieną ar kitą virusą.“
Be to, teigiama, kad galimai tuo nauju pakitusiu virusu galima užsikrėsti ir jis plinta šiek tiek lengviau ir gali užkrėsti daugiau žmonių negu kad įprastinis sezoninis virusas. Tačiau tie pakitimai yra minimalūs.
Žiūrint į bendrą Europos statistiką, panašu, kad tiesiog turime ankstyvesnį gripo sezoną, bet tai galima susieti su tuo, kad galimai bus ir daugiau hospitalizuotų asmenų. Todėl ne veltui ypač didelis dėmesys atkreipiamas būtent į rizikos grupių asmenis, kad jiems šis sezonas gali būti sunkesnis ir jie turi atkreipti dėmesį į prevenciją, ypač skiepus“, – pabrėžė G. Gargasienė.
Mitas, kad gripas „nepavojingas“
I. Ivaškevičienė akcentavo, kad gripą ypač sveikiems vaikams „nurašyti“ kaip lengvą ligą gali būti labai didelė klaida.
„Ir sveiki vaikai gripu gali sirgti su įvairiomis komplikacijomis. Nors visuomet stengiamės negąsdinti, bet išties tai gali būti ir mirtina liga. Laimei, vaikų amžiaus grupėje tai tikrai reti atvejai, bet jie gali pasitaikyti. Kaip rizikos grupėms priklausantys vaikai gali sirgti sunkiau, taip ir iki tol buvę visiškai sveiki vaikai susiduria su gripo komplikacijomis.
Taigi nereikia „užsiliūliuoti“, kad tai visiškai nesunki liga, nė vienas nežinome, kaip mūsų organizmas sureaguos į vieną ar kitą virusą. Jei gyvenime jau kažkada yra sirgę gripu, nereiškia, kad daugiau nebesirgs arba visada sirgs tik lengvai. Gali būti visaip“, – komentavo vaikų gydytoja.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad gripas vaikams gali sukelti įvairiausių komplikacijų, kurių dalis – ir ilgalaikės. „Pačios infekcijos metu gali kilti kvėpavimo takų antrinės infekcijos, gali būti ir paties viruso sukelta pneumonija (plaučių uždegimas), kai gali prireikti gydymo ligoninėje. Gali būti tokios komplikacijos kaip otitas ir panašūs kvėpavimo takų pažeidimai.
Jei tai būtų antrinė bakterinė pneumonija, tada prireikia vartoti ir antibiotikus, vaikas dar daugiau laiko praleidžia namuose, negali grįžti į kolektyvą. Pneumonijos gydymo eiga irgi gali būti visokia – nesunkiai išgydoma, o gali prireikti gydymo ligoninėje, ko turbūt vaikui nelinkėtų nė vieni tėvai“, – yra aiškinusi I. Ivaškevičienė.
Dar viena gana dažna komplikacija – miozitas. „Tai dažniausiai blauzdų raumenų pažeidimas, kai yra labai skausmingi raumenys, primena būklę tarsi po labai intensyvaus fizinio krūvio. Tai šis skausmas būna išreikštas kelis kartus stipriau, vaikai atsisako vaikščioti, jiems labai skauda, jie kenčia, tai labai nemaloni komplikacija. Jai praeiti reikia laiko, kartais – net gydymo ligoninėje“, – pastebėjo vaikų gydytoja.
Be to, ji pridūrė, kad po gripo labai būdingas užsitęsęs nuovargis, noras pagulinėti. Labai pavojinga, bet reta komplikacija – po gripo atsiradęs širdies raumens pažeidimas – miokarditas.
I. Ivaškevičienė priminė, kad padėti viso išvengti gali skiepai – nuo pernai 2–7 metų vaikams kaip tik yra prieinama valstybės kompensuojama vakcina. Gydytoja ragino tėvelius neatidėlioti skiepų, jei dar to nepadarė. Pasak gydytojos, nors idealiausias laikas skiepytis yra spalio pabaigoje-lapkričio mėnesiais, tą padaryti nevėlu, kol žmogus dar nesusirgo.
Pasiskiepyti dar nevėlu
G. Gargasienė patikino, kad pasiskiepyti dar niekam nevėlu: „Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys nuo gripo yra labai mažos – siekia vos 2 proc. Tai labai mažai norint sudaryti kolektyvinį imunitetą, kuris leistų mažinti to viruso plitimą.
Tad tėveliai, matydami, kad sergamumas gripu tarp vaikų ir jų hospitalizacijos mastas sudaro labai didelį procentą, tėveliai turi progą pasinaudoti valstybės kompensuojamais skiepais.“
Primenama, kad nemokamai pasiskiepyti gali:
- 2–7 metų vaikai;
- 65 metų ir vyresni asmenys;
- visi, sergantys lėtinėmis ligomis;
- socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- nėščiosios.
Primenama, kad vieno vizito metu galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo COVID-19. Norint pasiskiepyti nuo gripo, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje asmuo prisirašęs, o dėl vakcinacijos nuo COVID-19 ligos – į bet kurią gydymo įstaigą, užsakiusią šių vakcinų.
Be rekomendacijos pasiskiepyti raginama nepamiršti ir kitų gerai žinomų prevencijos priemonių – laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, vėdinti patalpas, pajautus ligos simptomus neiti į darbą, nesilankyti kitose žmonių susibūrimo vietose. Jei tai neišvengiama, būtinai dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
