Nors viešojoje erdvėje jie dažniausiai vadinami mormonais, šie sako, kad labiau korektiškas terminas – pastarųjų dienų šventieji.
„Tai nėra keiksmažodis, mes nemirštame iš skausmo jei mus taip pavadina. Tuo labiau, tai daug labiau žinomas pavadinimas pasaulyje. Bet mes norėtume nebūti taip vadinami“, – pasakojo Dovilė Žvalionienė, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios atstovė viešiesiems ryšiams.
Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama tūkstantis narių, tačiau iš jų aktyvių – trys šimtai. Lietuvoje yra penki skyriai: Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir du Vilniuje.
Pirma juokėsi ir netikėjo, o paskui pasikrikštijo
Dovilė Žvalionienė prisijungė prie Pastarųjų dienų šventųjų bendruomenės prieš 33-ejus metus, kai jai buvo dvidešimt.
„Man truko kokius tris mėnesius, kad pajusčiau, jog čia tikrai yra gerai ir teisinga. Anksčiau mano tėtis buvo katalikas, nelabai praktikuojantis, o mama – labai arši ateistė. Ir aš kažkaip labiau į ateizmą linkau“, – dalinosi Dovilė.
Dovilė pasakoja, kad jos draugas, kuris susipažino su mormonų misionieriumi, pradėjo pasakoti apie tikėjimą. Moteris neslepia, kad iš pradžių to nepriėmė rimtai.
„Pirma aš juokiausi, netikėjau. Paskui po truputį savyje atrandi ribą, kada jau nebeturi argumentų prieš. Visi tavo klausimai pačiam pasidaro kvaili, nes tu žinai, kad yra Dievas“, – pasakojo D. Žvalionienė.
Pasak D. Žvalionienės, jos tėvai į krikštynas reagavo neigiamai.
„Mane tėvai bandė dvejus metus atkalbinėti, kai aš pasikrikštijau. Jie tyčiojosi – tėtis ir mama verkė, bet tu negali nežinoti, kai tu žinai“, – pasakojo Dovilė.
Pasiteiravus, kodėl tėvai bandė atkalbėti, Dovilė atsakė: nes tai buvo netradiciška.
„Kai žmogus nepažįsta kažko, tai jam dažniausiai kyla agresija prieš tai arba baimė. Kai pradedi susipažinti iš giliau, pamatai, kad nėra ko bijoti. Jau tada tavo reikalas, tu priimsi ar ne, bet nebėra pykčio, nebėra noro tyčiotis.
O tėvai tradiciškai [sako]: „Ką čia vaikas susigalvojo nesąmonę?“ Nesvarbu, kad mečiau rūkyti, gerti. Nesvarbu, kad pasidariau labai geras vaikas, [jie buvo įsitikinę, kad mane] apžavėjo“, – pasakojo ji.
Pirmieji misionieriai į Lietuvą atvyko po nepriklausomybės
Šią gegužę Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčiai Lietuvoje sukanka 33 metai. Po sovietinio režimo griūties į Lietuvą atvyko pirmieji šio tikėjimo misionieriai. Šiuo metu Vilniuje dirba keturi misionieriai – dvi moterys ir du vyrai. Vienas jų – iš Kalifornijos atvykęs Tayloras. Šis pasakoja, kad misionieriumi Lietuvoje dirba tris mėnesius.
„Žinoma, tikrai yra [kultūrinių skirtumų]. Tačiau didžioji dalis žmonių, su kuriais kalbamės, būna mandagūs. Man čia labai patinka, čia labai gražu“, – pasakojo Tayloras.
Misionieriai negali rinktis, kurioje šalyje tarnaus. Būsimi misionieriai gauna laišką, jį atplėšę sužino, kur atliks misiją. Laiško atplėšimas – tai šventė: į ją susirenka šeimos nariai ir draugai.
„Pasikvieti draugus ir šeimos narius, atidarai voką, o tie šeimos nariai, kurie negali dalyvauti, gali stebėti viską per „Zoom“. Abu mano tėvai prieš 30 metų tarnavo šioje (Baltijos šalių – tv3.lt) misijoje ir susipažino Rygoje, o grįžę namo susituokė“, – pasakojo jis.
Tarnavimas Baltijos šalyse, pasak Tayloro, buvo atsitiktinumas.
„Manau, kad tai tarsi užbaigimas darbo, kurį pradėjo mano tėvai, ir, sakyčiau, tarsi deglo nešimas, tolesnė pagalba Baltijos šalių žmonėms ir tarnystė jiems“, – pasakojo Tayloras.
Kitas misionierius – ukrainietis Dmitrijevas Lietuvoje gyvena 18 mėnesių, 9 iš jų atlieka misiją. Šiuo metu jis mokosi lietuvių kalbos. Dmitrijevas ir Tayloras pasakoja, kad stengiasi palaikyti griežtą dienos rutiną.
„Kiekvieną dieną atsikeliame 6.30 val., atliekame savo rytinę rutiną – papusryčiaujame, studijuojame, o 10 val. pradedame dieną – einame į gatves, kalbamės su žmonėmis, vedame jiems pamokas ir panašiai“, – pasakojo Dmitrijevas.
Misionieriai pasakoja, kad dauguma žmonių Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios mokymais nesusidomi. Vis dėlto žmonės sutinka pasišnekėti apie tikėjimą ir Dievą. Misionieriai pabrėžia, kad pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios bendruomenė tiki ir Biblija, ir Mormono knyga.
„Tai yra atkurta Jėzaus Kristaus bažnyčia, ir Jis vis dar kalba mums per savo pranašus, o bažnyčioje turime tokią pačią struktūrą, kokią Jis įkūrė, kai buvo žemėje. Turime 12 apaštalų ir gyvą pranašą“, – sakė Dmitriievas.
Vyrų misijos trunka dvejus metus, o moterų – pusantrų. D. Žvalionienė pripažįsta, kad atvykus į naują šalį, kai kurie misionieriai patiria sunkumų.
„Tu papuoli į kažkokią šalį, apie kurią tu net gyvenime nesi girdėjęs [...]. Čia reikia išmokti kalbą, papročius, įstatymus. Dar reikia žmones mylėti, su jais išmokti bendrauti. [Žmonės] ir išbara, ir agresyviai elgiasi – [misionieriai] turi išmokti ne atgal kumštį duoti, o kažkaip su tuo tvarkytis“, – sakė ji.
Pasiteiravus, kodėl moterų misijos trunka trumpiau, Dovilė atsako:
„Nežinau. Merginos gal švelnesnės, gal joms šeimas reikia kurti paskui. Galbūt jas [reikia] apsaugoti, nes misijoje tarnauti tikrai nėra lengva, bet labai naudinga“, – sakė D. Žvalionienė.
„Merginoms gal trumpiau, nes vis dėlto čia yra sunku. Tai ne įžeidimas merginoms, tai tiesiog toks požiūris“, – pridūrė ji.
Misijos nėra privalomos, tačiau jaunieji mormonai skatinami jas atlikti.
Paaiškėjus, kur bus atliekama misija, būsimasis misionierius pradeda ruoštis. Du mėnesius jie praleidžia mokyklose, kuriose moko doktrinos, psichologijos ir kalbos. Dovilė pasakoja, kad į vieniems į Lietuvą atvykusiems misionieriams kalbėti lietuviškai sekasi geriau, kitiems – sunkiau.
Mormono kelias – be kavos ir arbatos
Kai mormonai krikštijasi, jie turi atsisakyti cigarečių, alkoholio, narkotikų, kavos, žalios ir juodos arbatos. Jeigu asmuo negali atsisakyti šių dalykų, jam negalima krikštytis.
Dovilė pasakoja, kad niekas „nestovi už nugaros“ ir neseka, ar žmogus išties laikosi šių pažadų. Taip pat vėl pradėjus vartoti, pavyzdžiui, kavą, asmuo nėra išmetamas iš bažnyčios, sako Dovilė.
Internete žmonės neretai kelia klausimą, kodėl mormonai negali gerti kavos ar tam tikros arbatos? Dovilė sako, kad tai greičiausiai susiję su tuo, kad kofeinas kelia priklausomybę.
„Visos priklausomybės yra tai, nuo ko mes stengiamės būti apsaugoti. Dangiškasis tėvas nori, kad būtume laisvi, nes tiktai laisvas žmogus yra drąsus žmogus. Tiktai laisvas žmogus gali padėti kitiems ir kažko siekti“, – aiškino ji.
D. Žvalionienė pasakoja, kad atsisakyti kavos nebuvo sunku, nes prie jos nebuvo pripratusi. Tačiau atsisakyti cigarečių buvo sudėtinga.
„Puikiai atsimenu paskutinę cigaretę, kuri buvo tiesiog šlykšti. Tada mano draugas, kuris man papasakojo apie bažnyčią, labai už mane meldėsi. Jis pergyveno ir labai stengėsi, kad mesčiau. Aš prisimenu tą šlykščią paskutinę cigaretę ir paskui daugiau nebereikėjo“, – pasakojo ji.
Taip pat egzistuoja taisyklė, kad mormonai turi skirti 10 proc. nuo savo pajamų bažnyčiai. Dovilė pabrėžia, kad tai yra „tavo ir Dievo reikalas“.
„Niekas neseka tavo banko sąskaitos, daug kas klausia, ar dešimtinė ir kiti įsakymai yra prievolė – tai nėra prievolės. Bet kai tu tiki Dievu, kai nori laikytis jo įsakymų, nes supranti, kad čia tik tau į gerą, tai tu ir darai tą viską“, – sakė ji.
Kuo skiriasi mormonai ir krikščionys?
Dovilė neslepia, kad kone dažniausiai sulaukia klausimo: kuo skiriasi mormonai ir krikščionys? Pasak jos, kadangi mormonai tiki Jėzumi, jie taip pat yra krikščionys. Vis dėlto, įžengus į Bažnyčią, nepastebėsi kryžių. Vietoj to – ant sienų kaba Jėzaus Kristaus ir kitų, religijai svarbių asmenybių paveikslai.
„Mes tikime ne mirtimi, o Kristaus prisikėlimu. Akcentuojame Kristaus prisikėlimą, nes kryžius simbolizuoja mirtį. Aišku, mes be galo dėkingi – be Kristaus nukryžiavimo, jo aukos nieko nebūtų, bet mes tai vertinam kaip tolesnį žingsnį.
Po to Kristus prisikėlė ir mes prisikelsim ir prasidės amžinasis gyvenimas, o ne su mirtimi baigsis viskas. Tai čia yra mūsų tikėjimo kertinis akmuo“, – aiškino Dovilė.
Vienas iš esminių dalykų, kuris skiria Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios bendruomenę ir kitus krikščionius – tai kitokia kunigystės samprata. Kiekvienas vyras, išpažįstantis mormonų religiją, gali tapti kunigu. Jiems taip pat nereikia mokytis kunigų seminarijoje.
Bažnyčios patalpomis ir bendruomene rūpinasi skyriaus prezidentai, o kiekviename skyriuje yra moterų paramos bendrija, vyrų kvorumas ir pradinukų organizacijos.
Pastarųjų dienų šventieji, kaip ir krikščionys, priima krikšto sakramentą. Krikšto sakramentas priimamas Bažnyčios patalpose, primenančiose baseiną. Jis būna prileidžiamas vandens ir žmogus turi iki galo panirti, kad būtų pakrikštytas.
Kai Lietuvoje dar nebuvo pastatyta bažnyčia, Lietuvos mormonai krikštydavosi ežere. Dovilė pasakoja, kad dar iki šiol vasaros metu kai kurie renkasi krikštytis ežere. Vis dėlto mormonai, kitaip nei krikščionys, kūdikių nekrikštija – laukia kol vaikams sueis aštuoneri metai.
„Mes tikime, kad kūdikius krikštyti yra nuodėmė. Jie yra tyri, ką tik atėję iš Dievo, visiškai be jokios nuodėmės. Krikštas yra nuodėmių atleidimas, nuplovimas. Ir jeigu mes kūdikį krikštijame, tuo pačiu parodome, kad iš Dievo atėjo nešvarus kūdikis.
Aštuonių metų sulaukęs vaikas [...] įsivaizduojame, kad gali pradėti suprasti, kas yra gera ir bloga. Tada jis jau gali pradėti sąmoningai daryti nuodėmes. Aišku, kabutėse, nebaisios tos nuodėmės“, – aiškino Dovilė.
Po krikšto būna Šventosios Dvasios suteikimo dovana. Taip pat kiekvieną sekmadienį vyksta pamaldos ir priimamas sakramentas: „Tai kaip savotiškas nuodėmių atleidimas.“
Tuoktis važiuoja į Helsinkį
Mormonams itin svarbios vadinamosios santuokos apeigos. Santuokos ceremonija turi vykti Pastarųjų dienų šventųjų bažnyčios šventykloje.
„Tikimės, kad Lietuvoje kažkada bus oficialiai patvirtinta, kad mūsų šventykloje sudarytos santuokos bus oficialiai pripažįstamos. Amerikoje nereikia civilinės santuokos, o Lietuvoje dar reikia, neužtenka vien šventykloje [susituokti]“ – aiškino Dovilė.
Tiesa, Lietuvoje nėra šventyklos, kurioje galima vykdyti santuokos ceremoniją ar apeigas. Pasak D. Žvalionienės, Lietuvoje yra per mažai narių, kad ji būtų pastatyta.
Jeigu Lietuvoje esantys mormonai nori susituokti šventykloje, turi vykti į Suomiją, Helsinkį. Dovilė pasakoja, kad bet kas į šventyklą patekti negali.
„Ten labai svarbios apeigos [atliekamos], jų bet kur negali atlikti ir bet kas negali papulti į šventyklą. [...] Kalbant apie santuoką, ten atliekamos santuokos apeigos. Jos labai kuklios, paprastos, be jokių didelių balių, bet jos mums labai svarbios“, – pasakojo D. Žvalionienė.
Pastarųjų dienų šventieji tiki, kad šeima yra amžina ir išliks po mirties. Teigiama, kad poros, susituokusios šventykloje, amžinai išliks kartu.
„Kadangi Lietuvoje daug atsivertusių, į bažnyčią atėjusių žmonių jau yra susituokę, turi vaikų, šventykloje atliekamas šeimos suvienijimas. Vyras su žmona sutuokiami ir jų vaikai prijungiami, kad amžinai būtų kartu“, – aiškino D. Žvalionienė.
Pirmasis mormonas ir jo kontraversiška praeitis
Josephas Smithas – pirmasis Pastarųjų Dienų Šventųjų ir Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas. Pasakojama, kad XIX a. J. Smithui apsireiškė Dievas ir Jėzus Kristus. Tada jam buvo keturiolika metų. D. Žvalionienė teigia, kad bažnyčios bendruomenei ši asmenybė itin svarbi.
Mormonai aiškina, kad mirus Jėzaus mokiniams, jo mokymai buvo iškreipti. Teigiama, kad J. Smithas mokymus atkūrė.
„Ilgainiui iš žemės buvo paimta teisė žmonėms atstovauti Dievui, buvo atimta kunigystė. Kai žmonės sakė, kad Kryžiaus karai buvo einami Dievo vardu, ten nebuvo daroma Dievo vardu. Ten buvo daroma žmogaus vardu, tai buvo sugalvoję popiežiai. Celibatas irgi yra išgalvotas, kad turtas liktų šeimoje“, – sakė ji.
Nors pirmasis mormonų prezidentas buvo persekiojamas, kai kurie juo patikėjo. Tiesa, jis buvo nužudytas, o jo biografijoje netrūksta kontraversiškų detalių.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad J. Smithas turėjo apie 40 žmonų, vienai iš jų buvo 14, rašo BBC. Ne paslaptis, kad pirmieji mormonai praktikavo poligamiją arba daugpatystę.
Pasiteiravus, kaip Bažnyčia vertina savo praeitį, D. Žvalionienė teigia, kad daugpatyste bažnyčioje buvo užsiimama neilgą laiką.
„Kai bažnyčios nariai buvo baisiai persekiojami, labai daug vyrų buvo nužudyta. Ir moterys liko be nieko – su vaikais ir bei vyro. Tais laikais moteris negalėjo turėti savo nuosavybės: nei žemės, nei namo, nei dirbti negalėjo. Tos moteris liko ant ledo. Bažnyčia priėmė sprendimą, kad kelios moterys galėjo susituokti su vyrais, kad galėtų išgyventi“, – aiškino D. Žvilionienė.
Bažnyčia poligamiją uždraudė XIX a. pabaigoje, tačiau tai išlieka vienu iš labiausiai viešojoje erdvėje kritikuojamų religijos aspektų. Taip pat egzistuoja vadinamieji mormonų fundamentalistai, kurie poligamija užsiima slapčia.
„Jie vadina save mormonais, bet jie nėra oficiali bažnyčios [dalis]“, – sako Dovilė.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios duomenimis, šiuo metu religiją išpažįsta daugiau nei 17 mln. žmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ne kartą gatvėje vaikinai su kostiumais, apsikabinę tą jų knygą, bandė kalbinti. Žinau į ką tikiu, o gal netikiu visai. Mano reikalas. Tad jokie mormonai, krišnaistai, muslimai manęs nejaudina.
Lengvatikius, ar pasimetusius gyvenime lengva privilioti.
