Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią parą nustatyti 6604 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Praėjusią parą nustatyti 6604 nauji COVID-19 atvejai, penki žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

REKLAMA

Ligoninėse šiuo metu gydoma 1819 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 95 iš jų – reanimacijoje.

Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 847,9 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8,2 tūkst. žmonių.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 4291,5 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 50,9 procento.

Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Vasario 5-ąją pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 5635, antrą – 960, trečią – devyni žmonės.

181 gyventojas gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, o 490 – sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyta 1573 žmonės.

REKLAMA

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,6 proc. gyventojų.

Visi penki praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 70 metų, pilnai paskiepyti buvo du iš jų.

Laikas nebedaryti ligos išskirtine

Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu siūlė nepainioti ligos suvokimo kaip sezoninės ir jos paleidimo savieigai. Kitaip tariant, jo teigimu, tam tikri žmonių elgsenos įpročiai turėtų išlikti ir ateityje.

„Nuo pat pradžių buvo prognozuota, žinant šio viruso savybes, kad šaltuoju metų laiku jis plis labai sparčiai. Buvo net išsireikšta, kad plis kaip cunamis, paskui jo plitimas sulėtės ir atėjus kitam šaltajam sezonui, deja, vėl turėsime pakilimą. Tai dabar mes ir turime tą situaciją, kad reikia išmokti gyventi su virusu“, – priminė specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak S. Čaplinsko, suvokiant, kad skiepų pagrindinis vaidmuo yra saugoti nuo sunkios ligos eigos, o ne nuo užsikrėtimo, tokios griežtos kontrolės priemonės kaip, pavyzdžiui, galimybių pasas jau lieka praeityje. 

Profesoriaus teigimu, dabar gi svarbiausia įsisąmoninti, kodėl ir toliau reikia laikytis pagrindinių biosaugos priemonių – dėvėti kaukes rizikingose situacijose, laikytis atstumų, dezinfekcijos, švaraus oro taisyklių, t. y. užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją.

Jis pridūrė, kad vis dar išlieka svarbu testuoti simptomus jaučiančius žmones, mat tik taip galima atsekti ir nutraukti viruso plitimo grandinę. Tačiau pašnekovas kartu teigė nematantis reikalo palikti specialius mobiliuosius punktus. 

„Nebereikia COVID-19 daryti kaip išskirtinės ligos, čia daugiau, kaip ir kitų ligų atveju, reikėtų įsitraukti šeimos gydytojams“, – sakė S. Čaplinskas.

Anot profesoriaus, lygiai taip pat reikia suvokti, kad silpnesnės sveikatos žmonės, turintys gretutinių ligų, jiems bet kokia infekcija kelia pavojų. Todėl ir padidintų saugumo priemonių reikia laikytis kiekvienam įvertinus savo riziką. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų