Prof. šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, rudens pradžioje į šeimos gydytojų kabinetus dažnai plūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, kartais – ir karščiavimu.
Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad dabar stebimas ypač išaugęs susirgimų koronavirusu skaičius, vis tik minėtus simptomus sukeliantys virusai gali būti skirtingi.„Remiantis Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Kanados duomenimis (Šiaurės pusrutulis, panašios platumos) rinovirusai („peršalimo virusai“) yra dažniausia susirgimų priežastis (apie 40–60 proc. visų atvejų). COVID-19 rugsėjo mėnesį postpandeminiame laikotarpyje paprastai sudaro 5–12 proc. atvejų.
Gripas ir respiracinis sincitinis virusas (RSV) rugsėjį dar praktiškai nefiksuojami, nes jų sezonas prasideda spalį–lapkritį. Netipinės bakterijos (kvėpavimo takų mikoplazmos, chlamidijos, kokliušas) sudaro apie 5–10 proc. atvejų“, – neseniai socialiniame tinkle dalinosi šeimos gydytojas.
Vieni susirgimai dažnesni tarp vaikų
Pasak jo, paragripo virusai taip pat gali sukelti kosulį, kartais – laringitą ar „krupą“ vaikams. „Įprasti koronavirusai (ne COVID-19) – dar viena rugsėjo mėnesio peršalimo priežastis, bet paprastai liga būna lengva.
Nors visi šie virusai (paragripas, koronavirusai) sudaro tik nedidelę dalį atvejų (<5–10 proc.), tačiau taip pat prisideda prie rudeninių ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų bangos“, – pridūrė gydytojas.
Tuo metu enterovirusai (Coxsackie, EV-D68, echovirusai) tarp suaugusių rugsėjį reti (1–3 proc. visų susirgimų), bet dažni vaikų kolektyvuose (10–20 proc. visų infekcijų).
V. Kasiulevičiaus aiškinimu, šie virusai sukelia rankų, pėdų ir burnos ligą, gali pasireikšti užsitęsusiu kosuliu ar imituoti astmos paūmėjimą.
„Retai rugsėjį užklystantys adenovirusai kartais sukelia užsitęsusį karščiavimą, gerklės ir akių junginės uždegimą. Metapneumovirusas (hMPV) – paprastai pasirodo tik žiemą–pavasarį, rugsėjį labai reti atvejai“, – dažniausias virusinių susirgimų formas aptarė profesorius.
Karščiavimas, sloga, kosulys: ko griebtis?
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad daugelio infekcijų gydymas yra simptominis, kai žmogui svarbiausias yra poilsis ir panakamas skysčių kiekis.
„Paracetamolis arba ibuprofenas padės esant karščiavimui ir galvos skausmui. Nosies plovimas druskos tirpalais, tinka trumpalaikiai (3–5 paros) dekongestantai dažniausiai lašų į nosį pavidalu“, – patarė V. Kasiulevičius.
Tuo metu kosulį reikia skatinti, kai būtina išvalyti gleives (bronchitas, plaučių uždegimas, LOPL paūmėjimo metu): „Jums padės daug skysčių, šiltos arbatos, inhaliacijos su druskos tirpalu, atsikosėjimą lengvinantys vaistai (ambroksolis, acetilcisteinas, karbocisteinas) arba augaliniai preparatai su gebenės, čiobrelių ekstraktais.“
Slopinti kosulį reikia tais atvejais, kai jis sausas, varginantis (ypač naktį, trukdo miegui).
„Jums padės kosulį slopinantys vaistai ir medžiagos (medus, natūralūs sirupai su gysločiais, dekstrometorfanas). Susirūpinkite, jei kosulį lydi dusulys, krūtinės skausmas, kraujo priemaišos skrepliuose ir aukšta temperatūra“, – patarimais dalinosi gydytojas.
Tuo metu antibiotikai skiriami tik esant bakterinės infekcijos įrodymams (aukštas CRB, antikūnai, PGR).
Karščiuojant tuo metu labai svarbu gerti pakankamai skysčių. „Skysčių pakanka, jeigu šlapinatės įprastai, šlapimas šviesiai gelsvas ar skaidrus, nejaučiate stipraus troškulio, burna ir lūpos nėra išsausėjusios, išlieka įprastas energijos lygis, nėra stipraus silpnumo ar svaigimo.
Skysčių trūkumo požymiai yra tamsus, koncentruotas šlapimas arba retas šlapinimasis, stiprus troškulys, sausos lūpos, burnos sausumas, galvos skausmas, svaigimas, didelis silpnumas. Karščiuojant suaugusiajam dažniausiai reikia apie 2–3 litrų skysčių per parą. Jei temperatūra pakyla, išgerkite bent 1 stikline daugiau už kiekvieną papildomą laipsnį virš 37 °C“, – patarė šeimos gydytojas.
Jis primiėn, kad labai savrbu stebėti kūdikius – ar jie pakankamai šlapinasi, nes sausos sauskelnės ilgiau kaip 6 val. yra blogas ženklas. Senjorams gi troškulio pojūtis gali būti silpnesnis, todėl jie turi sąmoningai daugiau gerti.
„Jeigu sergate širdies ar inkstų nepakankamumu, dėl skysčių kiekio karščiuojant pasitarkite su gydytoju. Papildomas būdas įvertinti skysčių kiekį – odos turgoro mėginys. Suimkite plaštakos paviršiaus odą ir jei ji greitai atsitiesia, tuomet skysčių pakanka, jei lėtai grįžta į vietą, gali trūkti skysčių. Vyresniems žmonėms šis testas ne visada patikimas dėl natūralaus odos elastingumo sumažėjimo, bet jauniems žmonėms kaip tik“, – vardijo V. Kasiulevičius.
Kada susirgus peršalimu skubiai kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma peršalimo ligų praeina savaime, gydytojas paragino įsidėmėti požymius, rodančius, kad jau reikalinga šeimos gydytojo arba net greitoji medicinos pagalba.
Į šeimos gydytoją jau reikėtų kreiptis, jei:
- karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 3 dienas, o kūno temperatūra kyla virš 38,5 °C;
- kosulys tęsiasi ilgiau kaip 10 dienų;
- atsirado pūlingos ar kraujingos išskyros iš nosies;
- pastarosiomis dienomis pasunkėjo kvėpavimas ir atsirado krūtinės skausmas;
- infekcija pablogino lėtinės ligos eigą (astmos, širdies ligos, cukrinio diabeto ir kt.).
„Tada jums prireiks kraujo tyrimų ir, tikėtina, rentgenologinio ištyrimo“, – nurodė gydytojas.
Tačiau nedelsiant vykti į ligoninę ar kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jeigu sergant kvėpavimo takų infekcija atsirado šie simptomai:
- staiga atsirado stiprus dusulys, mėlynuoja lūpos, veidas, pirštai, o pulsoksimetras rodo <93 proc. deguonies įsotinimą,
- trinka sąmonė,
- stiprus ir vis stiprėjantis krūtinės skausmas.
Kada laikas skiepams?
V. Kasiulevičius taip pat patarė, kada geriausias laikas skiepytis.
„Nuo gripo ir COVID-19 rekomenduojama skiepytis rugsėjo–spalio mėnesiais, kad imunitetas būtų stipriausias žiemos piko metu. Ypač tai aktualu vyresniems negu 65 metai ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms“, – pastebėjo jis.
Kadangi rugsėjo mėnesį dažniausia kosulio ir slogos priežastis yra virusai, todėl įprastai kasmet rekomenduojamos prevencijos priemonės: skiepai, rankų higiena, kaukės rizikos grupėms patalpose, (pvz., gydymo įstaigose), taip pat svarbu nepamiršti sveikos gyvensenos.
„Vis tai gali padėti išvengti rimtų komplikacijų“, – patarė šeimos gydytojas.
Šį rudenį – jau 7 mirtys nuo COVID-19
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 38-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 15–21 d. siekė 1113 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis buvo mažesnis –823 atvejai.
Siaučiant COVID-19 neišvengta ir mirčių – iš viso šį rudenį virusas pasiglemžė jau 7 žmonių gyvybes.
Nuo koronaviruso mirė 4 moterys ir 3 vyrai, vienam jų nebuvo net 30-ies metų. Penktadienį fiksuota 50–59 metų amžiaus grupei priklaususio vyro mirtis, kiti mirusieji buvo vyresni nei 60 metų. 4 mirusieji buvo Kauno miesto ir rajono gyventojai, po vieną – iš Panevėžio, Druskininkų, Molėtų rajonų.
Mirčių nuo gripo šį sezoną dar nefiksuota.
Dviejose savivaldybėse – epideminis sergamumas
Didžiausias suminis sergamumas fiksuotas Vilniaus apskrityje – 1287 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Šiauliuose – 1110, Kaune – 1120. Tuo metu mažiausiai atvejų fiksuota Telšių apskrityje – 870 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Pirmą kartą šį sezoną dviejose savivaldybėse buvo perlipta 1500 atvejų sergamumo riba: Visagino savivaldybėje minėtas rodiklis siekė 1501 atvejų, Jonavos rajone – beveik 1639.
NVSC aiškinimu, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę, savivaldybėje rekomenduojama skelbti epidemiją.
„Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).
Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybė meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į šį rodiklį situacija šioje savivaldybėse stebima išsamiau ir esant poreikiui NVSC glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis“, – nurodė įstaiga.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kada augant susirgimų skaičiams galėtų grįžti kaukės ar kiti ribojimai.
