Lietuvių taupymas – išskirtinis: mūsų nesuprastų ne tik estai, bet ir latviai

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema.

Štai, ką sako patys lietuviai:

„Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“

„Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia. Kas vėliau laukia, ar liga, ar kokia bėda.“

„Žinoma, kaupiu, bet aš nesiruošiu senatvei. Aš ruošiuosi savo gražiam laisvam laikui. Sugalvojau sau labai įdomių užsiėmimų, kur aš galėsiu, kai mažiau dirbsiu, užsiimti.“

Nors dauguma gatvėse sutikti vilniečių aiškina, kad jie taupo pinigus, ruošiasi, kaupia santaupas senatvei, statistika rodo atvirkščią situaciją.

„Lietuvos gyventojai tyrimo metu buvo atskleista, kad taupo mažiausiai, palyginus su latviais ir estais, taupom perpus mažiau“, – sako „Luminor“ atstovė Aistė Paliukaitė.

Kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai nesirūpina savo pensija. Šia diena gyvenančių žmonių Estijoje ir Latvijoje 2 kartus mažiau. Tyrėjai priduria, kad visų Baltijos valstybių gyventojai vienodai nepasitiki pensijų sistema. Jiems esą trūksta aiškesnis informacijos apie tai kaip ji veikia. Tačiau Lietuvos atvejis esą išskirtinis.

„Lietuvoje turėjome labai didelio mąsto pensijų reformą, kuri trūko pusmetį, didelė komunikaciją, tačiau visgi nepavyko paskatinti susidomėti ir priimti pagaliau sprendimą, kaip turėtų žmogus kaupti senatvei“, – pasakoja A. Paliukaitė.

„Jei aš priėmusi sprendimą, kad aš taupysiu tai labai tolimai ateičiai. Ne tik tai automatiškai nuo mano atlyginimo nuskaičiuos, bet aš pats ir asmeniškai turėčiau prisidėti. Aš noriu žinoti kaip taip bus. Kai per 10-metį vyksta labai daug keitimų. Pradžioje žadama, kad bus vienoks procentas nuo atlyginimo skaičiuojamas, po to tas procentas sumažinamas, neatstatomas. Valstybė skatina, ji dalina pažadus, bet tų pažadų nesilaiko“, – kalbėjo ISM finansų programos vadovė Asta Klimavičienė.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad situacija nėra tokia prasta kokią vaizduoja bankai. Esą pensijų reforma išjudino žmones.

„Vis tik sudrebino šiek tiek. Vis tiek tų žmonių kurie įsitraukė padaugėjo. Ta kampanija buvo tikslinga. Nenorėkime tikėtis, kad iškarto 100-u procentų pasiekiamumas ir sprendimų pokyčiai butų, bet tai parodo, kad mes palengva pradedam galvoti“, – teigia viceministrė Eglė Radišauskienė.

Anot bankininkų, taupyti reikia, dėl prasto atlyginimų ir pensijų santykio. Lietuvoje vidutinis atlyginimas birželio mėnesį siekė beveik 820 eurų į rankas, o vidutinė pensija 345 eurus. Senatvės išmoka nesudaro nė pusės atlyginimo. Panašios tendencijos stebimos visose Baltijos šalyse. Dėl senėjančios visuomenės tendencijos, augančio pensininkų ir mažėjančio dirbančių žmonių skaičiaus situacija ateityje spėjama prastės. Dėl to specialistai ragina gyventojus  kaupti papildomai.

„Tikrai galėtume turėti ir daugiau žinių, ir daugiau motyvacijos, ir daugiau susitelkimo atidėti dabartinį malonumą vardan tolimesnio, geresnio tikslo. Šito labai trūksta lietuviams“, – pasakoja „Swedbank“ atstovė Jūratė Cvilikienė.

„Yra tokia nerašyta taisyklė, kad reikėtų atsidėti galbūt iki 10 procentų pajamų, apie 7, 8. Tam, kad mes turėtume tokią pakankamai solidžią pensiją ne tik išgyventi, bet ir galėtume pagyventi, paatostogauti ir panašiai“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Paulius Morkūnas.

Lietuviai savo netaupumu išsiskiria ne tik Baltijos regione, bet ir visos Europoje. Anot Lietuvos banko, Lietuva kone vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurios gyventojai išleidžia daugiau nei uždirba.

„Lietuviai, naujausi duomenys bent jau rodo, kad išleidžia daugiau nei gauna pajamų. Tai aišku gana keistas fenomenas, bet čia gali sužaisti ir pajamos iš perlaidų, galbūt šiek tiek ir šešėlinė ekonomika“, – sako P. Morkūnas.

Ekonomistai taip pat pabrėžia, kad Lietuviams trūksta finansinio raštingumo žinių. Esą Lietuvoje perpus mažiau žmonių nei Estijoje investuoja, perka vertybinius popierius.


Rašyti komentarą...
X
XXL
2019-10-10 11:44:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
eilinė propaganda. Tiesiog bankų atstovai skundžiasi, kad nepavyko apmulkinti dalies tautiečių. O jų siūlymas aiškus : neškite pinigus į piramidės principu veikiančius "Pensijų fondus". Jau gana to, kad bankai mus apvagia, naudodami mūsų indėlius, nemokėdami palūkanų, ir dar nurašydami procentus už "paslaugas".Po "Snoro" sugriovimo neliko rinkos ir bankininkai daro ką nori
Atsakyti
0

V
Vaclovas
2019-10-14 16:02:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
"Snoras" buvo ne sugriautas, o užgrobtas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų