Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Jo teigimu, visą parą dirbančios ir aukštųjų technologijų produktus gaminančios įmonės negalėtų trumpinti darbo savaitės, o startuoliai esą išvis pageidauja dirbti po 6 dienas per savaitę.
Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė pasakoja, kad Lietuvoje ir taip labai daug laisvų dienų, kurias garantuoja Darbo kodeksas, todėl socialiai atsakingos įmonės nebelabai gali pasiūlyti papildomų poilsio dienų vertingiems darbuotojams.
Abu jie dalyvavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Demokratijos instituto surengtoje diskusijoje „Sutrumpinta darbo savaitė visiems: ar tai įmanoma Lietuvoje?“
Europa išbando 4 dienų darbo savaitę
Lietuvoje 4 dienų darbo dienų savaitė priklauso tik vienam iš tėvų, kuris arba kuri dirba viešajame sektoriuje ir augina vaiką iki 3-ejų metų amžiaus. Šiuo atveju 4 darbo dienos reiškia 32 valandas per savaitę. Ši praktika dar labai nesena, todėl nebuvo įvertinimo, kaip šis modelis veikia praktiškai, su kokiomis problemomis susiduria darbdaviai ar darbuotojai, kokią naudą jie regi.
Visi kiti darbuotojai mūsų šalyje tradiciškai dirba 5 dienas per savaitę arba kitokiu režimu, jeigu dirba pamainomis. Iš principo standartinė darbo savaitė Lietuvoje siekia 40 valandų, o su viršvalandžiais pagal Darbo kodeksą neturėtų viršyti 48 valandų per savaitę.
Tačiau daug kur Europoje siekiama pabandyti ir pasižiūrėti, kaip galėtų viskas veikti, jei standartiškai darbuotojai dirbtų 4 dienas per savaitę. Žinoma, daug kas priklauso nuo sektoriaus: pavyzdžiui, kai kur gali tekti samdyti daugiau darbuotojų, todėl tradiciškai ši idėja politikams ir verslininkas dažniausiai patinka tik tuomet, jei vyrauja aukštesnis nedarbas. Kai darbuotojų trūksta, verslininkai nori, kad darbuotojai dirbtų daugiau ir ilgiau, nes taip užpildomos laisvos darbo vietos.
Vokietijoje vasario mėnesį prasidėjo bandomasis projektas, kuriame dalyvauja 45 įmonės. Jo esmė paprasta: šių įmonių darbuotojai dirbs 4 dienas per savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu. Tai reiškia, kad darbo vienam darbuotojui per savaitę nesumažėja, bet šios įmonės bandys sumažinti įvairių susitikimų skaičių ir skatins individualų darbą. Šios idėjos šalininkai sako, kad taip išauga darbuotojų produktyvumas, pagerėja darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, auga pasitenkinimas darbu.
Belgija savo ruožtu nuo 2022 m. lapkričio leido patiems darbuotojams apsispręsti dirbti 4 dienas per savaitę neprarandant nė euro darbo užmokesčio, bet darbo krūvis jiems irgi išlieka tas pats: darbuotojai gali tiesiog dirbti greičiau arba jie gali dirbti ilgiau tas 4 dienas. Tačiau pamainomis dirbantys darbuotojai tokia galimybe pasinaudoti negali.
Lietuvoje siūlo palikti spręsti įmonėms
„Labai priklauso nuo sektoriaus. Aš pasakysiu savo įmonės pavyzdžiu: mes dirbame 24 valandas per parą. Optiniai lęšiai, lęšiai lazeriams, saulės elementai gaminami ištisą parą, nes sustojimas yra kaštai – arba sustojama, arba gaminama ištisą parą. Kaip šitoje vietoje mums sutrumpinti darbo laiką, jeigu dirbame 24 valandas per parą ir atitinkamai mokamas atlyginimas?
Šitoje vietoje aš sakyčiau, kad tai beveik neįmanoma. Galima automatizuoti procesus ir tas daroma, nes tai našiau, mažiau klaidų žmogus padaro, ypač naktį, tai be abejonės einama link to, bet vėlgi tada darbo vietų skaičius ne didėja, jis mažėja“, – svarstė Pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius, kuris taip pat yra ir „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas.
Pasak verslininko, geriau sprendimą dėl darbo savaitės trukmės palikti pačiam verslui, nes daug kas priklauso nuo sektoriaus ir konkretaus darbo pobūdžio. Tarkime, jis pasakojo apie savo įmonės vadybininkus, kurie dirba tik antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, nes jų darbas susijęs su Europos valstybėse esančiais klientais, todėl pirmadieniai ir penktadieniai nėra tinkami produkcijos pasiūlymui. Tačiau jų darbo užmokestis esą viršija paties V. Janulevičiaus pajamas įskaičiavus ir išsimokamus dividendus.
„Tai ar reikia reguliuoti tai, kas jau dabar veikia puikiai?“ – klausė verslininkas.
Anot V. Janulevičiaus, apie valstybės lygiu nustatytą 4 darbo dienų savaitę galėtume kalbėti tik tuo atveju, jei nedarbas viršytų 10 proc., nes tuomet reiktų spręsti nedarbo problemą. Iki tol jis siūlė reglamentuoti kuo liberaliau.
Panašiai svarstė ir Investuotojų forumo vadovė R. Skyrienė. Jos teigimu, ruošdamasi diskusijai ji pasiteiravo kai kurių įmonių nuomonės ir didelio susižavėjimo 4 darbo dienų savaitės idėja nesulaukė. Juo labiau, kad nėra aišku, kaip verslui reiktų elgtis: ar darbuotojas per 4 dienas padarytų tą patį darbą ir gautų tą patį atlyginimą, ar jis dirbtų mažiau ir jo darbo užmokestis būtų mažesnis? O kaip elgtis toms įmonėms, kurios teikia paslaugas ir moka darbuotojams už darbo valandas?
„Iš darbuotojų pusės, tai jie sutiktų. Natūralu, kad visi nori dirbti mažiau. Bet yra tokių pozicijų, kuriose negalima dirbti mažiau. Arba jeigu įmonė teikia paslaugas globaliai, tai kitose šalyse nėra 4 darbo dienų savaitės. Ir tada visi pradeda galvoti, kaip būtų? Čia reikia ne tik diskutuoti, ar reikia įvesti, ar ne, bet reikia kabėti, kaip galėtume įvesti. Vienas iš gerų pavyzdžių yra Belgija, bet ten kalbama apie tą patį darbo laiką, 40 valandų per savaitę, tik pats žmogus pasirenka, per kiek dienų. Aš taip supratau. Jis pats paprašo, kad noriu dirbti keturias dienas ir jam leidžiama. Bet vėlgi, kai kurios pozicijos bus tokios, kurioms tu negalėsi suteikti šios galimybės“, – teigė R. Skyrienė.
Investuotojų forumo vadovė taip pat svarstė, kad jeigu valstybė norėtų paskatinti įmones įvesti 4 darbo dienų savaitę savo darbuotojams, ji turėtų suteikti papildomos motyvacijos verslui tai daryti. Ji priešinosi minčiai, kad toks reguliavimas galėtų būti nustatytas įstatymo lygmeniu, mat Lietuvoje esą ir taip labai daug mamadienių, tėvadienių ir kitų laisvadienių.
„Dabar mes nepasitikime politikais. Nepykite, bet taip yra. Jūs iššokate su savo reguliavimais. Pažiūrėkite, kiek mes turime vaikadienių, tėvadienių, mamadienių. Kai ateinantys investuotojai pradeda skaičiuoti, tai išsigąsta: jiems atrodo, kad pas mus daugiau nedirbama nei dirbama. Nors jie nori būti socialiai atsakingi, nori suteikti papildomas dienas ar papildomas nedarbo valandas. Bet kai valstybė nustato labai aukštus reikalavimus, socialinė atsakomybė ištirpsta, tiesiog tai per brangiai kainuoja“, – nurodė R. Skyrienė.
Ruginienė: siūlau daryti ir viskas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė siūlo nemanipuliuoti teigiant, kad vienų profesijų atstovai galėtų dirbti sutrumpintą darbo savaitę, o kiti esą negalėtų, nes tai esąs paprasčiausias darbo organizavimo klausimas. „Ką girdžiu šiandien, tai man susidaro jausmas, kad mes labiau ieškome priežasčių to nedaryti nei kad daryti“, – sakė I. Rugienienė.
Bet iš tiesų pagrindinis klausimas, kas sumokės už 4 darbo dienų savaitę. Ar tai bus darbuotojai, kurie atsisakys penktadalio savo atlyginimo, jei dirbs penktadaliu laiko trumpiau? O gal jie dirbs greičiau ir per trumpesnį laiką padarys tą patį darbą – tokiu atveju darbo užmokestis galėtų likti toks pat. O kaip daryti su paslaugas teikiančiais darbuotojais – jeigu jie dirba trumpiau, o paslaugos teikimas negali nutrūkti, tokiu būdu reikės samdyti dar kitų darbuotojų, o tai jau išlaidos, kurias turės kažkas padengti.
Tačiau I. Rugienienė sako, kad svarbiausia yra daryti, nes priežasčių nedaryti galima prisigalvoti pačių įvairiausių. Pasak profesinių sąjungų atstovės, prieš pandemiją panašiai buvo kalbama, kad darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai informacinių technologijų specialistai. O šiuo metu nuotolinis arba iš dalies nuotolinis darbas labai paplitęs.
„Ir jeigu mes dabar kalbame apie 4 darbo dienų savaitę, aš manau, kad darbdaviui ir darbuotojui reikia palikti susitarti dėl modelio: ar tai turėtų būti 1 laisva diena, ar tai turėtų būti sutrumpintas darbo laikas kasdien. Tai čia gali būti laisvė susitarti kiekvienoje darbovietėje. Bet šitas modelis reiškia, kad mes dirbame trumpiau, tik už tą patį atlyginimą. Kitu atveju nėra prasmės diskutuoti. Nes jeigu sakome, kad dirbame trumpiau už mažesnį atlyginimą, tai ir šiandien Darbo kodeksas leidžia tai daryti, tada diskusijos nėra“, – sakė I. Ruginienė, pridūrusi, kad panašios baimės buvo įvedant ir 8 valandų standartinę darbo dieną, o šiuo metu tai įprasta.
Vis tik V. Janulevičius paprieštaravo I. Rugienienei, kad dėl pandemijos įtakos vos ne visus darbus galima dirbti nuotoliu, mat plytelių tikrai nuotoliu neišklosi ir tilto nuotoliu nepastatysi. Tačiau, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, šiuo metu rinkoje labai stipriai atsigręžiama į vyresnio amžiaus darbuotojus, nes jaunesni dažnai neturi kantrybės ir nuoseklumo, be to, darbuotojų trūksta.
„Kuo toliau, tuo daugiau įdarbinama vyresnių žmonių. Tai statistika. Tiesiog darbuotojų trūksta. Nenoriu nieko įžeisti, bet net ir pas save įmonėje aš daugiau pradedu žiūrėti į vyresnius žmones. Mūsų vaikai ir mano vaikai yra išlepinti žaidimų ir siekia labai greitai turėti rezultatą. Deja, gamyboje, kuriai aš atstovauja, to dažnai nebūna, tam reikia laiko. Dabar suskirstėm žmones kategorijomis. Jeigu projektas yra ilgesnis nei vieneri metai, jaunesnio negu 40 metų žmogaus nestatome. Tiesiog jie neturi kantrybės pabaigti. Deja, tai tikrai rimta. Ir atsigręžiam į vyresnius žmones, nes jų nuoseklumas, jų asmeninė patirtis ilguose projektuose labai padeda“, – pasakojo V. Janulevičius.
Bet esant darbuotojų trūkumui, sutrumpinus darbo savaitę būtų susiduriama su dar didesniu darbuotojų trūkumu rinkoje: todėl tektų arba dar labiau skatinti darbo imigraciją, arba tekstų labai automatizuoti darbo vietas. „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka teigia, kad tyrimai rodo, jog sutrumpinus darbo savaitę darbuotojų produktyvumas nekrenta, bet auga irgi nestipriai – nuo 1 iki 5 proc. Bet darbuotojai tampa laimingesni, jų pasitenkinimas yra aukštesnis, nyksta sveikatos problemos.
Kas pas mus penktadieniais trumpiau dirba tik valstybės tarnautojai visi kiti ne žmonės.
