Užsienio reikalų ministerijoje rugsėjo 17 dieną susitikę valstybės institucijų atstovai, atsakingi už vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir įgyvendinimą, aptarė Lietuvos galimybes ir potencialą dalyvauti tarptautinėse vystomojo bendradarbiavimo programose.
Susitikimas vyko Užsienio reikalų ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinių gebėjimų dalyvauti ES ir tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose stiprinimas dalinantis Lietuvos gerąja patirtimi“ kontekste.
„Dalyvaudami tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose ne tik remiame darnią plėtrą besivystančiose šalyse, bet tuo pačiu didiname šalies matomumą tarptautinėje arenoje, skatiname užimtumą, suteikiame naujų galimybių prekybai ir verslui“, – sakė užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.
Puikus pavyzdys – aktyvus Lietuvos institucijų dalyvavimas Europos Sąjungos Dvynių programoje, kurios pagrindinis principas – patirties perdavimas giminingoms paramą gaunančios šalies institucijoms, įgyvendinančioms būtinas reformas. Nuo 2004 m. Lietuva jau yra laimėjusi 45 ES Dvynių projektų atrankas už daugiau nei 37 mln. eurų (Kroatijoje, Azerbaidžane, Turkijoje, Serbijoje, Armėnijoje, Kosove, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Ukrainoje, kt.).
„Dvynių projektai – išskirtinai sėkmingas keitimosi patirtimi mechanizmas, nes eksportuodami savo intelektinį potencialą gauname galimybę kelti savo kvalifikaciją“, – pabrėžė finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas – Europos Komisijos paskelbto 2013 m. sėkmingiausio ES Dvynių projekto, įgyvendinto Kroatijoje, vadovas.
Siekiant kuo didesnio Lietuvos įsitraukimo ir į kitas tarptautines vystomojo bendradarbiavimo programas (Pasaulio banko, Jungtinių Tautų, techninės paramos, kt.) susitikimo metu buvo aptartos problemos, susijusios su projektų žinomumo stoka bei projektus įgyvendinant kylantys koordinavimo, finansavimo, personalo valdymo klausimai. Lietuvos institucijų bei verslo atstovai dalinosi dalyvavimo tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo projektuose patirtimi, pabrėždami būtinybę sukurti aiškų teisinį reglamentavimą.
„Lietuvos institucijų patirtis įgyvendinant reformas yra vertinama permainų siekiančiose valstybėse, ypač Rytų partnerystės šalyse, tad turime siekti sudaryti sąlygas kuo platesniam Lietuvos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo bei įvairių sričių ekspertų įsitraukimui į tarptautinį vystomąją bendradarbiavimą“, – apibendrino A. Krivas.