Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad Lietuva pažeidė lytį norinčio pakeisti savo piliečio teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Strasbūro teismas Lietuvos Seimą įpareigojo per 3 mėnesius priimti Lyties keitimo įstatymą.
Tai Lietuvos įstatymdaviai privalo padaryti per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Jeigu įstatymas nebus priimtas per numatytą laiką, Vyriausybė savo piliečiui turės sumokėti 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) ir vis tiek priimti įstatymą, pranešė „Alfa.lt“.
Pasak šį asmenį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽT) atstovavusio Žmogaus teisių stebėjimo instituto, pareiškimas EŽT teismui buvo pateiktas 2003 metais. Jame buvo skundžiamasi dėl pažeistų asmens teisių į gyvybę, apsaugą nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, privataus gyvenimo gerbimą, santuoką ir diskriminavimo. Pareiškimo priimtinumo stadijoje, EŽTT pripažino priimtinais visus reikalavimus, išskyrus dėl teisės į gyvybę pažeidimo.
Pareiškėjas nuo ankstyvos vaikystės identifikavo save su vyriška lytimi. 1997 m. valstybės gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuotas transeksualumas – sveikatos sutrikimas numatytas tarptautiniame ligų klasifikatoriuje. Nuo 1998 m. - taikoma pakaitinė hormonų terapija. 2000 m. pareiškėjui buvo atlikta dalinė lyties pakeitimo operacija. Pareiškėjas tikėjosi, kad pilna lyties pakeitimo operacija bus atlikta priėmus pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą, sutinkamai su LR Civiliniu kodeksu, sakoma Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime.
Nors teisė pakeisti lytį buvo ir yra numatyta Civiliniame kodekse (2.27 str.), 2003 m. birželį Seimui nepriėmus pateikto svarstyti Lyties pakeitimo įstatymo projekto, asmenį gydantys gydytojai, be įteisintos procedūros, atsisakė jį toliau gydyti ir atlikti pilną lyties pakeitimo operaciją, nors po ilgalaikės pakaitinės hormonų terapijos asmeniui tai yra gyvybiškai svarbu. Nepabaigęs lyties keitimo procedūros, pareiškėjas negali pakeisti asmens dokumentus į atitinkančius jo tapatybę.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas pabrėžia, kad EŽT teisme anonimiškai L pavadintas asmuo iki šiol yra priverstas slėpti savo tapatybę. Neturėdamas asmens tapatybę atitinkančių dokumentų, jis nėra apsaugotas nuo paniekos ir pasityčiojimų, baiminasi dėl savo saugumo, kasdienybėje susiduria su daugeliu sunkumų - negali įsidarbinti, naudotis sveikatos gydymo paslaugomis, kirsti valstybės sienos, sudaryti civilinę santuoką ir panašiai.
L byla prieš Lietuvą EŽT teisme sulaukė didelio dėmesio. Tokio pobūdžio byla yra pirmoji iš Centrinės ir Rytų Europos regiono. Iki šiol tik kelios panašaus pobūdžio bylos buvo išnagrinėtos, kreipusis pareiškėjams iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos, teigiama Žmogaus teisių stebėjimo instituto pranešime.
