Sausio 1–ąją perėmusi pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) Lietuva daugiausia dėmesio skirs kovai su vidinėmis ir išorinėmis grėsmėmis ESBO erdvėje, sieks skatinti demokratiją, žiniasklaidos laisvę, kitas žmogaus teises ir prigimtines laisves, energetinį saugumą Europoje ir didinti regioninių organizacijų sąveiką.
„Sieksime kurti tikrą saugumo bendruomenę be skiriamųjų linijų, kurioje įsipareigojimai yra įgyvendinami, jėgos naudojimas neįsivaizduojamas, o žmogaus teisės ir prigimtinės laisvės yra gerbiamos, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras ir naujasis ESBO pirmininkas Audronius Ažubalis. – ESBO gali nuveikti daugiau spręsdama senąsias ir naująsias XXI a. grėsmes ir iššūkius, kylančius ESBO erdvėje ir už jos ribų".
Ministras paminėjo prekybą žmonėmis ir narkotikais, grėsmę kibernetiniam saugumui kaip tarptautinių grėsmių, veikiančių visą ESBO, pavyzdžius.
A. Ažubalis pabrėžė, kad pirmininkaudama ESBO Lietuva ketina aktyviai laikytis žmogiškosios dimensijos principų: „ESBO erdvėje žmogaus teisės ir prigimtinės laisvės sudaro saugumo pagrindą".
Diplomatijos vadovas akcentavo žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų saugumo svarbą tinkamam demokratinės visuomenės funkcionavimui.
„Lietuva kaip Baltijos jūros regiono dalis, Europos Sąjungos ir NATO narė, mano, kad regioninių ir subregioninių organizacijų, papildančių viena kitos ir ESBO veiklą, tinklas būtų daugiau nei šių organizacijų visuma. Tokių organizacijų sąveika yra gyvybiškai svarbi kuriant stipresnę saugumo bendruomenę", – sakė A. Ažubalis.
„Regioninis bendradarbiavimas taip pat yra esminis elementas siekiant ilgalaikio stabilumo nestabiliuose regionuose ir gali prisidėti prie užsitęsusių konfliktų sprendimo ESBO erdvėje", – sakė A. Ažubalis. Jis pabrėžė, kad pažanga sprendžiant užsitęsusius konfliktus Padnestrėje ir Pietų Kaukaze, taip pat padėtis Gruzijoje bus prioritetiniai Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės klausimai.
Pasak A. Ažubalio, "skatindama konfliktuojančių visuomenių tarpusavio supratimą ir toleranciją ESBO atlieka svarbų vaidmenį, kuris norėtume, kad taptų aktyvesnis".
Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad būtina kartu formuluoti bendrus principus energetikos srityje. Jo teigimu, ESBO gali skatinti dialogą ir bendradarbiavimą šioje srityje regioniniu ir tarpdimensiniu lygiu.
A. Ažubalis perėmė ESBO pirmininko pareigas iš 2010 metais ESBO pirmininkavusio Kazachstano užsienio reikalų ministro ir valstybės sekretoriaus Kanato Saudabajevo.
„Norėčiau padėkoti užsienio reikalų ministrui K. Saudabajevui už jo kaip ESBO pirmininko pasiaukojamą darbą stiprinant saugumą Europoje ir ypač už ESBO valstybių vadovų susitikimo surengimą Astanoje. Tai buvo pirmasis aukščiausio lygio organizacijos susitikimas po 11 metų pertraukos, – sakė A. Ažubalis. – Taip pat norėčiau pasveikinti Airiją ir jos užsienio reikalų ministrą Michealį Martiną prisijungus prie pirmininkavimo ESBO trejeto".
Astanoje paskelbtoje deklaracijoje ESBO šalys įpareigojo Lietuvą ir paskesnius ESBO pirmininkus "tęsti esamų formatų ribose vykstantį procesą, atsižvelgiant į šalių narių idėjas ir siūlymus, taip pat į Korfu procesą".
Sausio 13 dieną Vienoje naujasis pirmininkas Nuolatinėje taryboje, pagrindinėje sprendimus priimančioje ESBO institucijoje, išdėstys Lietuvos pirmininkavimo prioritetus.
