Trims kariniams laivams valstybė nepagailėjo keliasdešimties milijonų litų. Iš Danijos atplauksiantys laivai pakeis pasenusius ir ne tokius modernius karinių jūrų pajėgų (KJP) laivus. Penktadienį rašo „Lietuvos žinios“.
Pagal neseniai pasirašytą sutartį Krašto apsaugos ministerija (KAM) iš Danijos perka 2 patrulinius laivus. Sutartyje numatyta galimybė vėliau įsigyti ir trečią laivą. Apytikslė sandorio suma - apie 40 mln. litų. Tiek turėtų kainuoti visi trys laivai.
Ilgai ieškojo
Pirmasis keliolikos metų senumo laivas Lietuvą turėtų pasiekti lapkričio mėnesį, antrasis - kitų metų pradžioje. Dėl trečio laivo pirkimo dar galutinai nesutarta.
Iš Danijos į Klaipėdą atkeliausiantys laivai turėtų pakeisti nusidėvėjusias fregatas ir kai kuriuos patrulinius laivus. "Kad jie bus pakeisti, buvo žinoma jau seniai, nes laivų eksploatavimo laikas senokai baigėsi. Tačiau iki šiol tai buvo tik planai", - LŽ aiškino KJP vado flotilės admirolo Kęstučio Macijausko padėjėjas viešiesiems ryšiams kapitonas leitenantas Ramūnas Kažerskas.
Pamainos seniems laivams buvo ieškoma ne vienus metus. Renkantis pardavėjus ir vandens transporto priemones buvo atsižvelgta į keletą kriterijų. "Mums buvo svarbus ekonomiškumas, užduočių atlikimo galimybės, taip pat tinkamumas mūsų šalies klimatui ir Klaipėdos uostui", - pasakojo R.Kažerskas.
Lengvesni ir nerūdija
Karininkai ieškojo tik naudotų laivų, nes mūsų šalies galimybes ribojo pinigai. Pasak jūrų pajėgų karininko, Lietuva dar nepajėgi įsigyti naujų laivų, nes jų kaina siekia apie milijoną eurų už vieną bėginį metrą. "Todėl ir ieškojome naudotų laivų, kurie būtų modernizuoti ir juos naudojant būtų galima atlikti reikiamas užduotis", - sakė R.Kažerskas.
Lietuvos įsigytų laivų korpusai pagaminti iš stiklo plastiko. Pasak R.Kažersko, tokie laivai lengvesni ir nerūdija. Vienas laivų pranašumų tas, kad juose paliktos keturios vietos konteineriams. "Tai reiškia, kad laivo naudojimo paskirtis gali būti įvairi: ieškoti minų, patruliuoti ir ką nors gelbėti. Danijoje jie vadinami įvairiasričio naudojimo laivais", - aiškino R.Kažerskas.
Laivai patruliuos ir saugos Lietuvos teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną. Taip pat šie laivai įeis į tarptautinių karinių jūrų pajėgų sudėtį, jei prireiks, vykdys gelbėjimo operacijas, dalyvaus įvairiose pratybose ir mokymuose.
Parduos arba supjaustys
Nors karinės jūrų pajėgos pasipildys keliais laivais, nereiškia, kad itin sustiprės karinės Lietuvos pozicijos Baltijos jūroje. "Tiesiog atnaujiname, pamažu modernizuojame savo pajėgas", - patikslino R.Kažerskas.
Kol kas neaišku, kas laukia pasenusių laivų, kuriuos pakeis atplauksiantieji iš Danijos. Jų likimą spręs Vyriausybė. "Visi kariniai laivai priklauso Vyriausybei, todėl būtent ji spręs, ar laivus kažkam padovanoti, ar perleisti Valstybės turto fondui, kad juos privatizuotų, ar tiesiog supjaustyti", - sakė R.Kažerskas.
Šiuo metu mūsų šalies karines jūrų pajėgas sudaro 3 fregatos bei tiek pat patrulinių laivų, 2 vadinamieji minų medžiotojai ir vadovavimo bei aprūpinimo laivas.
