Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus bei Lechas Kaczynskis (Kačynskis) teigia, kad Europos Sąjunga privalo įdėmiai išanalizuoti priežastis, paskatinusias airius referendume atmesti Lisabonos sutartį bei planuoja kartu raginti Airiją pakeisti savo poziciją.
„Reikia išsiaiškinti su Airija, kur yra tos problemos, kurios jai neleidžia patvirtinti sutarties“, - sakė V.Adamkus po pirmadienį Trakuose vykusio susitikimo su L.Kaczynskiu.
Pasak V.Adamkaus, Lietuva ir Lenkija planuoja drauge aiškintis airių ištarto „ne“ Lisabonos sutarčiai priežastis ir pritarimą šiai misijai tikisi gauti per Europos Vadovų Tarybos susitikimą šios savaitės pabaigoje Briuselyje.
Kartu V.Adamkus pabrėžė, kad Airijos sprendimas nėra „Europos Sąjungos griovimas“. „Mes optimistiškai žiūrime į ateitį ir manome, kad sprendimas bus surastas. Taip pat raginsime kitas ES valstybes tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą“, - sakė prezidentas.
Pažymėjęs, jog reikia gerbti airių sprendimą, Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis kartu pažymėjo, kad reikia jų paklausti, kokia tokio jų pasirinkimo priežastys.
„Mes pasiruošę to paklausti ir gerbti gautus atsakymus. Čia nereikia nieko daryti prievarta, nes ES yra laisvių žmonių laisva sąjunga, mažu, vidutinių, didelių tautų sąjunga. Visos šios valstybės turi būti vienodai traktuojamos ir gerbiamos“, - sakė Lenkijos vadovas.
Jis pridūrė, kad „airiai turi teisę pasakyti, ką pasakė, o mes turime teisę juos įtikinėti“ „Įtikinsime arba ne“, - skėstelėjo rankomis L.Kaczynskis.
Anot V.Adamkaus, ieškant kelio iš susidariusios padėties reikia įvertinti airių priekaištus Lisabonos sutarčiai ir „jei jie pagrįsti – į juos atsižvelgti“, galbūt ir keičiant pačią Lisabonos sutartį.
„Bent tokių šiuo metu nuostatų nėra (keisti sutarties-BNS), bet aš galvoju, kad ES turi būti lanksti ir jei tie klausimai bus rimti, aš esu tikras, į tai bus atsižvelgta“, - kalbėjo V.Adamkus.
Jistaip pat užsiminė, kad jei pozicijas pavyktų suderinti, galbūt reikėtų ieškoti galimybių Lisabonos sutartį Airijoje patvirtinti ne referendume.
ES atsidūrė aklavietėje po to, kai praėjusį ketvirtadienį vykusiame referendume Airija nepritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui. Šis dokumentas turėjo įsigalioti tik po to, kai jam pritars visos ES narės.
Priežastis, paskatinusias airius atmesti sutartį, pirmadienį Prahoje aiškinasi ir Prancūzijos vadovas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi). Čekija yra viena iš devynių valstybių, dar nepriėmusi sprendimo dėl sutarties.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėjo įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją būtų ratifikavusios visos ES narės. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai susitikime Trakuose taip pat daug dėmesio skyrė Gruzijai. Žurnalistams jie pakartojo, jog ši šalis turi teisę į teritorinį vientisumą bei pranešė, kad kartu vyks į Gruziją, Ukrainą, Azerbaidžaną ir Moldovą vienijančios GUAM organizacijos viršūnių susitikimą Gruzijoje.
