Vis daugiau žmonių netenka Lietuvos pilietybės ir vis mažiau jos siekia, tačiau tikrieji šio reiškinio mastai nežinomi.
Migracijos Departamento (MD) publikuojamo migracijos metraščio 2003-2007 metų duomenimis, 2007 metais Lietuvos pilietybės neteko 1 015 asmenų, iš kurių 610 - įgiję kitos šalies pilietybę.
Šie skaičiai didžiausi nuo 2003 metų, kai Lietuvos pilietybę prarado 608 asmenys, iš kurių 372 - įgiję kitos šalies pilietybę.
Duomenų apie tai, kokių šalių pilietybes renkasi buvę Lietuvos piliečiai, MD nepateikia.
2007 metais Lietuvos pilietybė buvo suteikta 370 asmenų, iš jų: 184 iki tol be pilietybės buvusiesiems, 113 - Rusijos, 31 - Baltarusijos, 20 - Ukrainos pilietybę turėjusių asmenų.
Lietuvos pilietybę įgijusių asmenų skaičius 2007 metais buvo mažiausias nuo 2003 metų, kai tokių buvo 389.
Didžiausias Lietuvos pilietybę įgijusių asmenų skaičius buvo 2004 metais - 610.
Dažniausiai Lietuvos pilietybė suteikiama iki tol be pilietybės buvusiems asmenims, po to - Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos buvusiems piliečiams.
Iš MD duomenų matyti, kad skirtumas tarp Lietuvos pilietybės netenkančių ir ją įgyjančių asmenų skaičiaus didėja.
2003-aisiais Lietuvos pilietybės netekusiųjų buvo 608, o ją įgijusiųjų - 389, taigi šalis neteko 219 piliečių.
2004-aisiais „nuostolis“ buvo mažiausias - 188 piliečiai, o vėliau tik augo: 2005-aisiais - 320, 2006-aisiais - 431, 2007-aisiais - 645 piliečiai.
Šių metų duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos piliečių mažės ir šiemet.
MD duomenims, per devynis šių metų mėnesius Lietuvos pilietybės neteko 554 asmenys, iš kurių 461 - įgiję kitos valstybės pilietybę.
Prezidentas savo dekretais nuo metų pradžios Lietuvos pilietybę yra suteikęs 204 asmenims, taigi šalies piliečių dar nesibaigus metams sumažėjo pusketvirto šimto.
Migracijos departamento atstovai neoficialiai pripažįsta, jog ši piliečių skaičiaus mažėjimo statistika gali būti pernelyg optimistiška, mat dalis oficialių MD duomenų yra grindžiami informacija, kurią Lietuvos institucijoms teikia patys kitos šalies pilietybę įgyjantys ir kartu Lietuvos pilietybės netenkantys Lietuvos piliečiai.
Iš patirties žinoma, kad dalis Lietuvos piliečių apie savo naująją pilietybę Lietuvos institucijoms nepraneša, todėl jų duomenys MD statistikoje neatsispindi, o jie patys negrąžinę lietuviškojo neteisėtai turi dviejų valstybių pasus.
MD Pilietybės reikalų skyriaus vedėjos Daivos Vežikauskaitės teigimu, tarpvalstybinių keitimosi informacija apie pilietybės suteikimą mechanizmų nesą, o piliečiai, nors ir turi pareigą apie naujos pilietybės įgijimą pranešti Lietuvos institucijoms, nebūtinai tai padaro.
Tikrosios padėties vertinti D.Vežikauskaitė nesiryžo.
„Nežinau, ar tuos skaičius reikia dauginti iš trijų, penkių ar iš dešimties“, - BNS sakė pareigūnė.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuva turėjo 3 mln. 366 tūkst. gyventojų, iš kurių 3 mln. 323 tūkst. turėjo Lietuvos pilietybę.
Žvelgiant į ankstesnių metų duomenis, matyti, kad Lietuvoje gyvenančių Lietuvos piliečių skaičius nuolatos mažėja: 2001 metais tokių buvo 3 mln. 448 tūkst., 2006-aisiais - 3 mln. 370 tūkst., 2007-aisiais - 3 mln. 345 tūkst.
