Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba šeštadienį patvirtino buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
G. Jeglinskas yra baigęs karo akademiją West Pointe Jungtinėse Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat yra įgijęs Džordžtauno universiteto Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį ir Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį.
G. Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.
Jis yra dirbęs banke „Citigroup“, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru, o NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo 2019–2022 metais.
Šiuo metu G. Jeglinskas dirba organizacijoje „Emerson Collective“.
„Nelabai daug kas Lietuvoje apie jį žino. Kaip ekspertai pažymėjo, nelabai jis žinomas ir čia bus jo didysis minusas. Jam per šiuos mėnesius teks kalbėti apie tai, kurio miesto eglutė gražesnė, ką daryti su abortais, kaip yra su tos pačios lyties asmenų santuokomis, apie žolės legalizavimą. Visi šie klausimai yra neatsakyti ir jie yra svarbiausi Lietuvos žmonėms. Kokią jis patirtį turi, gynybos, diplomatinę, visa tai nusibraukia, nes jam reikia užkariauti širdis“, – kalbėjo A. Jakimčuk.
„Su kokia jis žinute eina? Kad reikia matyti, kokiu laikotarpiu mes gyvename ir kad prezidento institucija per daug nusileido į vidaus politiką. Jeglinsko akcentas, kad prezidentas turi koncentruotis į saugumą ir užsienio politiką. <...> Čia įdomi, bet nepopuliari žinutė. Tai jis yra ne tik nežinomas veidas, bet eina su aukštos materijos žinute, kuri yra iš esmės teisinga, bet ji masių nepritrauks“, – samprotavo V. Venckūnas.
Laisvės partija dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelia buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą. Į politiką sugrįžtantis 50-metis D. Žalimas – Vilniaus universitete daktaro laipsnį įgijęs konstitucinės teisės ekspertas, nuo 2011-ųjų apie dešimtmetį dirbęs Konstituciniame Teisme, o didžiąją šio laiko dalį – nuo 2014-ųjų – buvęs jo pirmininku.
1996 metais D. Žalimas įstojo į Tėvynės sąjungą, tačiau po penkerių metų partiją paliko.
Nuo 1998 iki 2011 metų kandidatas į prezidentus ėjo krašto apsaugos ministro patarėjo pareigas. Per šį laikotarpį jis, kaip konservatorių sąrašo narys, dalyvavo trejuose rinkimuose: 2000-aisis į Vilniaus savivaldybės tarybą ir į Seimą, 2009-aisiais – į Europos Parlamentą, tačiau nebuvo išrinktas.
Vis tik 2001 metais atsilaisvinus vietai, teisininkas tapo Vilniaus savivaldybės tarybos nariu ir šias pareigas ėjo iki kadencijos pabaigos 2003 metais.
Šiuo metu D. Žalimas dėsto VDU ir Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institute.
„Aš džiaugiuosi, kad jis dalyvauja rinkimuose. Ir ne dėl to, kad ketinu už jį balsuoti ar nebalsuoti, o todėl, kad jis yra vienas aršiausių ir vienas geriausiai argumentuojančių Nausėdos kritikų žmogaus teisių temomis. Man bus įdomus tas debatas“, – kalbėjo V. Venckūnas.
Tuo metu A. Jakimčuk abejojo D. Žalimo pasirinkimu sieti save su Laisvės partija.
„Nežinau, ar su Laisvės partijos dabartiniu populiarumu gali kažkur išeiti. <...> Jie per šiuos valdymo metus buvo pakišti po padu ir savo deklaracijų, dėl ko juos išrinko, nepavyksta įgyvendinti. Jų reitingai nėra stiprūs, jie liko nuošalyje. Dabar Žalimui sietis su partija, kuri neperžengia Seimo rinkimų kartelės, man atrodo, nebuvo teisingas žingsnis“, – sakė A. Jakimčuk.
Visgi D. Žalimas gali turėti kozirį prieš beveik visus kandidatus – gerą teisinės sistemos išmanymą.
„Apie teismus jis žino, nusimano ir gali nurodyti geresnę kryptį. Ypač po dabartinių skandalų su teismais, kai kyšininkas gauna pabarimą, kai [Skirmantui] Malinauskui irgi neaišku, kaip ten sekasi, teismais nepasitikima. Jis galėtų kabintis ne už brolybės lygybės, o eiti per tai, kas daugumai aktualu ir ten spausti“, – teigėA. Jakimčuk.
Prezidento rinkimus Lietuvoje planuojama rengti kitų metų gegužės 12 dieną. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kelia konservatoriai.
G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.
Liberalų sąjūdžio skyriai taip pat rinkimuose siūlo kelti partijos lyderę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ji pati teigia apie apsisprendimą pranešianti vėliau.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00:19 Pradžios žodis
00:00:38 Dvi išvados po mėnesio karo Izraelyje
00:18:01 Kur dingo drakonų žudikas?
00:24:32 Prasčiausio visų laikų premjero grįžimas į politiką
00:37:55 Lenkų politinė pasiutpolkė
00:52:20 Kandidatų į prezidentus derlius Lietuvoje
