Kas yra toji lengvai suprantama kalba?
„Lengvai suprantama kalba yra skirta tiems, kuriems per sudėtinga skaityti (ar klausyti tekstų) mums įprasta kalba“, – aiškina mokslininkė. Šios kalbos principai atrodo nesudėtingi: trumpi sakiniai, paprasti, kasdieniai žodžiai, aiški loginė seka, konkretūs pavyzdžiai bei aiškios iliustracijos. Visgi, pasak docentės, šiame paprastume ir slypi didžiausi iššūkiai. „Viskas atrodo labai paprasta, bet prisėdus (per)rašyti sudėtingo ir svarbaus teksto lengvai suprantama kalba, greitai paaiškėja, kad rašyti aiškiai nėra taip lengva!“, – teigia L. Vilkaitė-Lozdienė.
Lengvai suprantamos kalbos metodas pasaulyje pradėtas taikyti prieš kelis dešimtmečius, pirmiausia Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje. Iš pradžių jis buvo skirtas žmonėms su intelekto negalia, siekiant, jog jie turėtų galimybę gauti reikiamą informaciją ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Tačiau ilgainiui tikslinė auditorija plėtėsi – šiandien lengvai suprantama kalba pritaikoma daug platesniam žmonių ratui.
„Didelė tekstų lengvai suprantama kalba skaitytojų grupė – negimtakalbiai. Tai ir žmonės, kurie mokosi kalbos savo noru, bet ir, tarkim, pabėgėliai. Nors kalbos besimokantiems lengvai suprantami tekstai dažnai yra tik tarpinė stotelė – iki kol jie išmoks kalbą pakankamai gerai, kad skaitytų įprastus tekstus – tokie tekstai gali labai pasitarnauti mokymosi tikslais. Tekstai lengvai suprantama kalba gali būti naudingi ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dėl neurodegeneracinių ligų darosi sudėtinga skaityti įprastus tekstus“, – vardija mokslininkė.
Ji pabrėžia, jog būtų idealu, jei konkretūs tekstai būtų pritaikomi skaitytojų grupei, tačiau realybėje tai retai įmanoma.
Trumpi, dažni ir aiškūs žodžiai – raktas į įtrauktį
Lengvai suprantamos kalbos tekstų rengimas – procesas, kuriame dalyvauja ne vienas asmuo. „Tekstus dažniausiai rengia visa komanda: teksto lengvai suprantama kalba rašytojas, originalaus teksto autorius, srities specialistas, o dažnai ir būsimų skaitytojų atstovas. Rašantieji tikrai nemažai konsultuojasi. Man pačiai yra tekę konsultuotis ir su teisininkais, ir su muziejininkais, ir su odontologais“, – sako docentė.
Labai svarbus etapas – tekstų išbandymas su tikslinėmis grupėmis. „Skaitytojai, padedami vertintojo, perskaito tekstą ir pasako, kas buvo neaišku, kur kilo klausimų. Toks testavimas leidžia įsitikinti, kad tekstas išties suprantamas, pasitikrinti, jei dėl kurių nors sąvokų aiškumo abejoji. Ne mažiau svarbu ir tai, kad į teksto rengimą įtraukiant žmones su negalia, kaip tekstų vertintojus, atsiranda galimybė jiems patiems tapti aktyviais tokių tekstų rengimo proceso dalyviais“, – pasakoja L. Vilkaitė-Lozdienė.
Griežtų taisyklių, kaip rašyti lengvai suprantamą tekstą nėra, bet pašnekovė kartu su savo kolegėmis Justina Bružaitė-Liseckienė bei Inga Daraškienė Vilniaus universitete parengė visiems prieinamas gaires, kurios gali pagelbėti kurti tekstus lengvai suprantama kalba.
Pavyzdžiui, norint, kad tekstai būtų suprantami ir prieinami visoms visuomenės grupėms, reiktų vengti retų žodžių ir pasirinkti dažnesnius, vartoti trumpus žodžius, tarptautinius keisti lietuviškais, nevartoti perkeltinės prasmės posakių ir panašiai.
Tiesa, tyrimai, susiję su lengvai suprantama kalba, nesustoja – šiuo metu pašnekovė drauge su J. Bružaite-Liseckiene vykdo Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą Eksperimentinį kalbos sudėtingumo tyrimą, kurio metu empiriškai testuoja kai kurių iš siūlomų gairių pagrįstumą būtent lietuvių kalbai.
Visgi to nepakanka – šiuo metu jaučiamas specialistų, galinčių rengti gerus tekstus lengvai suprantama kalba, trūkumas. „Pavasarį VU studentams ketiname siūlyti kursą, kuriame to mokysime įvairių fakultetų studentus. Tikiuosi, kad tai bus dar vienas žingsnis link to, kad atsirastų vis daugiau puikių tekstų lengvai suprantama kalba“, – pasakoja L. Vilkaitė-Lozdienė.
Ieškokite mėlyną nykštį iškėlusio žmogaus
L. Vilkaitė-Lozdienė pasakoja, jog daugelyje valstybinių įstaigų interneto svetainių galima pastebėti mėlyną nykštį rodančio žmogaus ikonėlę – tai lengvai suprantamos kalbos ženklas. Tai daro ir kitos įstaigos, ypač veikiančio kultūros srityje, taip užtikrindamos didesnę įtrauktį. Vis dėlto viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Kol kas nemenkas iššūkis – visuomenės požiūris. Dažnai žmonės pamiršta, kad lengvai suprantama kalba yra siūloma kaip alternatyvi bendravimo priemonė ir jokiu būdu neprimetama visose situacijose kiekvienam skaitytojui ar kalbėtojui“, – sako docentė.
L. Vilkaitė-Lozdienė neabejoja, kad ateityje lengvai suprantama kalba taps vis labiau reikalinga ne tik raštu, bet ir gyvame bendravime: gydytojų kabinetuose, notarų biuruose, muziejuose ar bankuose. Tuo pat metu neišvengiamai daugės dirbtinio intelekto įrankių, galinčių padėti automatiškai supaprastinti tekstus. „Svarbu tik, kad jie būtų tinkamai parengti ir darytų tai kokybiškai. Svarbiausia, kad visuomenė priimtų šią kalbos atmainą kaip įprastą ir skatintiną alternatyvą, padedančią užtikrinti visų žmonių įtrauktį“, – pažymi ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
