Pastarosiomis dienomis pasirodė du pranešimai apie lėktuvų piratus. Šie įvykiai paskatino prisiminti ir lietuvius, bandžiusius nuskraidinti lėktuvus už geležinės uždangos.
Neseniai girtas sudanietis mėgino užgrobti Egipto oro bendrovės „Egypt Air“ lėktuvą, skridusį iš Stambulo į Kairą. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo lainerio „Boeing 737“ pakilimo, pirmosios klasės keleivis čiupo valgomąjį peilį ir pagrasino stiuardesei, kad ją papjaus, jei lėktuvas nepasuks į Jeruzalę. Girtasis keleivis sumanęs „išvaduoti“ šį šventąjį miestą... Tačiau skrydžių saugos pareigūnams pavyko sutramdyti užpuoliką taip, kad toliau sėdėję keleiviai net nieko nepajuto. Tik nusileidę Kaire jie sužinojo apie incidentą.
O štai kita istorija, susijusi net su 1968-aisiais metais. Tada Luisas Armando Penja Soltrenas su trimis bendrininkais kompanijos „Pan American“ lėktuvą, skrendantį iš Niujorko į Puerto Riką, nuskraidino į Kubą. Užgrobėjai turėjo ginklų ir jais pagrasinę nutūpdė lėktuvą Havanoje. Čia gyvenimas oro piratams susiklostė skirtingai. Trys L. A. P. Soltreno bendrininkai greitai pabėgo ir iš Kubos. Juos amerikiečiai sulaikė ir sukišo už grotų. Vienas gavo 12, kitas – 15 metų laisvės atėmimo, o nuteisti trečiąjį nepakako įrodymų. O štai L. A. P. Soltrenas ilgus metus pragyveno Kuboje ir vis kvietė pas jį atvažiuoti žmoną ir vaikus. Kai šie nesutiko, po 40 metų nusprendė pats vykti į JAV, kad apsigyventų su šeima. Vos išlipusį iš lėktuvo, 66 metų L. A. P. Soltreną sulaikė pareigūnai ir įgrūdo už grotų. Kaip baigsis ši istorija, dar neaišku.
Tais 1968-aisiais ir vėlesniais metais kubiečiai buvo labai nepatikimi keleiviai, nes vieniems reikėjo pabėgti iš Havanos, o socialistinio gyvenimo siekėjai veržėsi į ją.
Pradininkai – Brazinskai
1970 metais tarp lėktuvų pagrobėjų atsirado ir lietuviškos pavardės. Pradininkai buvo Pranas ir Algirdas Brazinskai.
1970 metų spalio 15 dieną tėvas ir sūnus (tuomet dar paauglys) Brazinskai užgrobė Sovietų Sąjungos aviakompanijos „Aeroflot“ keleivinį lėktuvą An-24, skridusį iš Batumio į Suchumį, ir privertė skristi į Turkiją. Lakūnai taip lengvai nepasidavė – du lėktuve buvę apsauginiai susišaudė su Brazinskais, kurie į lėktuvą buvo įsinešę pistoletą ir perdirbtą medžioklinį šautuvą. Per susišaudymą 3 įgulos nariai buvo sužeisti, o stiuardesė Nadežda Kurčenko žuvo. Apie ją buvo parašyta graži daina, o kurį laiką sovietų lėktuvuose net buvo skelbiama: „Piliečiai keleiviai, galite nebijoti – lėktuve lietuvių nėra“.
P. Brazinskas bandė iš savęs daryti kankinį ir sakė, kad lėktuvą jis užgrobė, nes jam esą grėsusi mirtis „kaip Lietuvos pasipriešinimo sąjūdžio dalyviui“. Iš tikrųjų jis nebuvo joks kovotojas už Lietuvos laisvę – paprasčiausias spekuliantas, kuriam grėsė baudžiamoji atsakomybė. Šiais laikais, kai už spekuliaciją niekas nebaudžia, P. Brazinską reikėtų laikyti verslininku.
Turkijoje Brazinskai bandė gauti politinį prieglobstį, tačiau Ankara, nors ir neišdavė jų Sovietų Sąjungai, teisė pas save. P. Brazinskui už nužudymą Turkijos teismas skyrė 8 metus, o jo nepilnamečiui sūnui – 2 metus kalėjimo.
Per 1974 metais Turkijoje vykusią visuotinę amnestiją bausmė Brazinskams buvo dovanota. Turkijoje Brazinskai dar pagyveno porą metų, bandė gauti politinį prieglobstį JAV, tačiau ši šalis nenorėjo įsileisti lėktuvo pagrobėjų. Tada jie išskrido į Venesuelą, o iš ten nusipirko bilietus į Kanadą. Kai lėktuvas Niujorke nusileido pasipildyti degalų, Brazinskai sugebėjo dingti iš aerouosto...
Tačiau neilgam – po 2 savaičių tėvą ir sūnų suėmė JAV imigracijos ir natūralizacijos tarnyba. Ir šį kartą politinio prieglobsčio jiems JAV nesuteikė, tačiau leido pasilikti gyventi. Prie to daug prisidėjo Amerikos lietuviai, surengę protesto mitingus ir reikalavę laisvės Brazinskams. Kai kurios išeivių organizacijos Brazinskus buvo paskelbusios kovotojais su Lietuvą okupavusia Sovietų Sąjunga.
Nurimus aistroms, tėvas ir sūnus persikraustė į Santa Moniką ir vertėsi namų dažymu. Sūnus vedė ir gyveno žmonos pavarde – Albertas Viktoras Vaitas. Jo žmona dirbo JAV vyriausybės misijoje Malaizijoje. Kai kartą sūnus nusprendė išvykti pas žmoną, kilo konfliktas su tėvu. Anot sūnaus, tėvas jam grasinęs ginklu, todėl tekę gintis ir jis 8 kartus smogė tėvui į galvą. 77 metų P. Brazinskas buvo nužudytas, o sūnus sėdo į kalėjimą. Taip 2002-aisiais baigėsi Brazinskų epopėja.
Pro geležinę uždangą – lėktuvu
Sovietų Sąjungoje Brazinskai buvo vieni iš lėktuvų pagrobimų pradininkų. Po jų norinčiųjų lėktuvais pabėgti iš už geležinės uždangos pasipylė kaip grybų po šilto pavasarinio lietaus. Štai 1990 metais vien Pabaltyje ir tuometiniame Leningrade net 18 kartų lėktuvai keitė skridimo kryptį. „Aeroflot'as“ tvirtai pirmavo pasaulyje pagal lėktuvų užgrobimus.
Būta bandymų užgrobti lėktuvus ir iš Lietuvos. 1971 metų spalio mėnesį lėktuvą Il-14, skrendantį iš Vilniaus į Palangą, bandė užgrobti Palangos poilsio namų darbininkas Simokaitis ir jo gera pažįstama Mickutė. Vos pakilus iš Kauno, Simokaitis įsiveržė į pilotų kabiną ir sudaužė benzino butelį. Grasino padegsiąs, jei pilotai neskris į Švediją. Mickutė ir žiebtuvėlį buvo paruošusi. Ekipažui pavyko teroristus suraityti. Simokaitis, atlikęs kalėjime 15 metų bausmę, 1986 metais į JAV išvyko jau legaliai.
1973 metų liepos mėnesį vėl tame pačiame maršrute Vilnius – Kaunas – Palanga psichiškai nesveikas šaltkalvis iš Rokiškio su atsuktuvu užpuolė Il-14 pilotus. Grumtynių metu vienas iš jų buvo sužeistas, o lėktuvas nutupdytas ne Švedijoje, kaip to reikalavo užpuolikas, bet Palangoje.
1977 metais lapkričio mėnesį vilnietis Albinas lėktuve, skrendančiame iš Palangos į Vilnių, išsitraukė, kaip atrodė, granatą ir pagrasino ją susprogdinti. Pilotai nepakluso. Nusileidus paaiškėjo, kad „granata“ buvo tik geras medinis modelis.
1983 metų lapkričio 17-ąją lėktuvą, skridusį maršrutu Talinas – Ryga – Vilnius, irgi buvo bandyta nuskraidinti į Stokholmą, tačiau lėktuvo įgula ne tik pasipriešino, bet ir sulaikė teroristus.
Su duona ir druska niekas nelaukia
Rusams sekėsi geriau. Bent iš pradžių. Į Suomiją lėktuvą buvo nuskraidinęs 20 metų dailininkas V. Kazlovas, į Švediją – V. Semionovas ir V. Michailenka, į tą pačią Suomiją – M. Varfolomejevas, į Pakistaną – net 11 kalinių.
Visi šie užgrobėjai kitose šalyse prašėsi politinio prieglobsčio, bet negavo. Ir ne tik dėl to, kad nepavyko įrodyti, jog jų teisės Sovietų Sąjungoje yra pažeidžiamos, bet dėl to, kad daugelis valstybių yra pasirašiusios Hagos konvenciją. O ji įpareigoja glaudžiai bendradarbiauti kovojant su teroristais, taip pat teisti oro piratus arba grąžinti juos šaliai, iš kurios išskrido.
Visose šalyse už lėktuvų užgrobimus numatytos gan nemažos bausmės. JAV, Artimųjų Rytų šalyse už tai gali būti paskirta net mirties bausmė arba kalėjimas iki gyvos galvos.
Lietuvoje orlaivio užgrobimas baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 10 metų. Jei dėl to įvyko avarija, bausmė gali būti ir iki gyvos galvos.
Beje, lėktuvų grobimų pradžia – 1931 metai, Peru. Likimo ironija – tas pats lakūnas po 29 metų vėl atsidūrė prieš pistoleto vamzdį. Iš JAV jis buvo priverstas skristi į Kubą.
Petras Kurmelis
