Lazutkos kritika pasiūlymui vėlinti darbingą amžių iki 72-ejų: vyrai Lietuvoje gyvena trumpiau

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Norint užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje, bet ne per dideles įmokas jaunajai kartai, Europos Komisija Lietuvai rekomenduoja iki 2040 metų prailginti darbingą amžių iki 72-ejų. Dabar darbingas amžius – iki 64-erių, nebent asmuo pats nori dirbti ilgiau.

Viskas dėl tvaresnių pensijų

Europos Komisijos teigimu, toks sprendimas būtinas, kad pavyktų išlaikyti adekvačias ir teisingas pensijas senstančioje visuomenėje.

„Tačiau, jei nebus imtasi tolesnių reformų, tikėtina, kad, norint užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, augant pensininkų ir mąžtant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, turės didėti įmokų procentinis dydis ir mažėti pajamų pakeitimo pensijomis norma. Dėl tokių pokyčių gali padvigubėti našta jaunesnėms kartoms, todėl gali kilti klausimų dėl kartų tarpusavio teisingumo“, – apie senėjimo problemą atsiliepia Europos Komisija. 

Naujausia Eurostato gyventojų skaičiaus prognozė rodo, kad, darbingą amžių pratęsus iki 70 metų, Europos Sąjungos senėjimo indeksas 2040 m. išliks toks pat kaip 2020 m. 

Prognozuojama, kad, norint nuo 2020 m. iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Malta, Vengrija ir Švedija turėtų prailginti darbingą amžių tik iki 68 metų, o Lietuva ir Liuksemburgas – iki 72 metų.

Ilginti darbinį amžių nemato prasmės

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka sako nematantis prasmės ilginti darbingą amžių, jei tuo pačiu dirbantiems pensininkams nebus stabdomas pensijų mokėjimas.

„Jokios prasmės nėra kalbėti apie darbingą amžių, todėl, kad žmonėms niekada nebuvo draudžiama ir nėra draudžiama dirbti nors ir iki 82-ejų. Gali dirbti, kiek nori, išskyrus kai kurias profesijas, kur yra specialios sąlygos.

REKLAMA

[Darbinio amžiaus ilginimas pensijoms] turės poveikį, jeigu bus apribotas pensijų mokėjimas. Jeigu pensijų mokėjimas neapribojamas, kaip dabar, – mokama, kai vyrui 64-eri metai, moterims anksčiau, tuomet prasmės netenka“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje ir taip nemažai asmenų dirba jau sulaukę pensinio amžiaus. Pagrindinė to priežastis – nedidelės pensijos.

„Juk ir dabar žmonės dirba sulaukę 65-erių. Lietuvoje pagyvenusių žmonių užimtumas yra santykinai aukštas, lyginant su Europos Sąjunga. Todėl, kad žmonės turi kuo ilgiau dirbti, nes pensijos mažos. Jeigu žmogus uždirba 1,5 tūkst. eurų, o jo pensija bus 400 eurų, tai, jeigu jis tik laikomas darbe, jis dirba“, – pastebėjo R. Lazutka.

Žmonės nesulauktų pensijos

Vis dėlto, anot profesoriaus, jei jau kalbama apie darbinio amžiaus ilginimą, tuomet neprasminga sakyti, kad kartu nebus vėlinama ir pensinio amžiaus riba.

„Tai klausimas būtent pensijos mokėjimo. Kai bando nuraminti, kad pensijos bus mokamos nuo 65-erių, o žmonės galės dirbti iki 72-ejų, tai tas visiškai neprasminga, nes jie ir dabar gali dirbti ir dirba“, – sakė R. Lazutka.

Tačiau čia Lietuva susiduria su problema. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 71,5, moterų – 81 metai. Vadinasi, jei ne tik darbingas amžius, bet ir pensijų mokėjimas būtų nukeltas iki asmuo sulauks 72-ejų – dauguma vyrų jos nebesulauks.

„Jeigu būtų vėlinamas darbingas amžius, tai jis prasmę turi tik siejant su pensijų gavimo pradžia, nes kitaip, koks skirtumas, koks darbingas amžius, juk žmonėms leidžiama dirbti, kiek jie nori.

Bet nėra prasmės pensinį amžių Lietuvoje vėlinti, nes žmonių gyvenimo trukmė yra mažesnė. Yra šalių, kur žmonės tik 77-erių gauna pensiją, bet ten žmonės ilgiau gyvena“, – pažymėjo R. Lazutka.

Užuot besąlygiškai vėlinus darbingą ir pensinį amžių, profesorius siūlo susirūpinti, kad darbo rinkoje vyresni žmonės nebepatirtų diskriminacijos. Taip pat – gyventojų sveikata.

REKLAMA

„Tie žmonės, kurie dirba, darbdavys juos pažįsta, paprastai jie neblogai dirba, jeigu sveikata leidžia. Kita problema norint įsidarbinti. Jeigu darbdavys nepažįsta žmogaus, moterys skundžiasi, kad jau ir virš 45-erių nebenorima jų netgi CV priimti. <...>

Kitas dalykas – žmonių sveikata. Sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo ir pajamų. Lengva pasakyti žmogui sportuoti, kuris vandenį nešasi iš lauko ir malkas kapoja, jis sulinkęs, jo sąnariai sužaloti. Lengva patarinėti sveikai maitintis, kada tavo pajamos yra 4 tūkst. eurų. Bet, kada tavo pajamos yra 400 eurų...“, – sakė R. Lazutka.

Lietuvoje nuo 2018 metų kasmet pusmečiu didinamas būtinasis darbo stažas pensijai – tol, kol 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Taip pat kiekvienais metais ilgėja ir pensinis amžius – 2026 m. tiek vyrams, tiek moterims jis bus 65 m.

2020 m. pradžioje šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų teko 31 pagyvenęs žmogus (65 metų ir vyresnio amžiaus).


Rašyti komentarą...
e
europa
2021-04-19 11:30:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikit jus toli toli, su savo tokiom pensijom, kuriu daznas nesulaukia, tada as nemokesiu jokiu mokesciu sodrai, taupysiu sau senatvei, mokesiu pats uz paslaugas medikams ir ciuozkit kuo toliau nuo manes.
Atsakyti
-1

j
jura
2021-04-19 11:29:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
baikite tas nesamones nuo tokio gyvenimo puse zmoniu net nesulauks pensijinio amziaus
Atsakyti
0

K
Klaipėdietis
2021-04-19 11:23:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš paprasčiausiai nebemokėsiu mokesčiu ir nieko jūs man nepadarysite, ir aš manau atsiras daug tokių
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (36)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų