Lietuvos kriminalistai, bendradarbiaudami su Vokietijos policija, po dešimties metų atskleidė žmogžudystę, nors aukos kūnas iki šiol taip ir nesurastas ilsisi nepažymėtame kape
Manydami esantys protingesni už policininkus nusikaltėliai nuolat užmiršta seną patarlę, kad savas kailis brangesnis už svetimą. Vos policija prignybia uodegą, tie, kurie dar vakar buvo didžiausi draugai ar mieliausios meilužės, išduoda nė nemirktelėję. Taip šioje istorijoje nutiko bent kelis kartus.
Vokietijos kriminalistai maždaug prieš 6–7 metus suuodė, kad Limburgo mieste lietuvių gauja prekiauja narkotikais. Įtariamųjų neskubėta suimti – juos sekdami, operatyvininkai kruopščiai rinko informaciją. Šitaip buvo išsiaiškinta, kad ta gauja dirba su polėkiu – narkotikų apyvarta per mėnesį siekia net 30 000 eurų. Taip pat buvo nustatyta, kad gaujos vadeiva Darius Šaulys 2002 metų vasarą staiga dingo, o jo vietą užėmė iš Lietuvos atvykęs kitas nusikaltėlis – Gražvydas Kocys.
Kraupus užsakymas
Suėmus narkotikų prekeivas, vienas jų, išsigandęs gresiančio įkalinimo, sutiko tapti saugomu liudytoju. Jis išvardijo gaujos narius, išsamiai išklojo apie jų nusikaltimus. Pasak šio liudytojo, gaujos vadeiva D. Šaulys telefonu bendraudavo su Klaipėdos gyventoju Gražvydu Kociu (gimęs 1970 m.).
2002-ųjų rugpjūtį D. Šaulys būtent G. Kocio paprašė nutildyti kažkuo jam neįtikusį aplink jų grupuotę tuo metu besisukiojantį Dalių Švažą. Vadeiva telefonu pasakė, kad 2002-ųjų rugpjūčio 22-ąją parskrendąs į Lietuvą pats, o kitą dieną savo automobiliu BMW 735 parvažiuojąs D. Švažas. Jis D. Šaulio užsakymu Lietuvoje turėjo likti amžiams.
Tačiau į Limburgą nebegrįžo ne tik D. Švažas, bet ir pats vadeiva D. Šaulys. Vietoj jo netrukus į Vokietiją atskridęs G. Kocys pareiškė, kad nei vienas, nei kitas nebegrįšią, nes atseit įsivėlę į kažkokius reikalus ir pabėgę į Rusiją. Negana to, G. Kocys pridūrė, kad prieš sprukdamas D. Šaulys jam pavedęs perimti vadovavimą gaujai.
Liudijo saviškis
Grupuotės nariai tarpusavyje tyliai svarstė, kad tikriausiai G. Kocys bus Lietuvoje nužudęs D. Šaulį ir bandęs tą patį padaryti su D. Švažu. Tik naujajam vadeivai to į akis niekas pasakyti nedrįso, o išsiaiškinti nespėjo, nes užgriuvo vokiečių policija.
Bėdos po vieną nevaikšto – vienas suimtos gaujos narys, išsigandęs kalėjimo, tapo išdaviku – saugomu liudytoju. Teisme jam davus išsamius parodymus, grupuotės nariai su nauju vadeiva G. Kociu priešakyje kiekvienas gavo kalėti po kelerius metus.
Pasibaigus teismams Vokietijos kriminalistai kolegoms mūsų šalyje perdavė saugomo liudytojo žodžius, kad grupuotės nariai įtaria G. Kocį nužudžius du žmones – gaujos narius. Gavę šią informaciją Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nedelsdami ėmė tikrinti faktus.
Motina jautė nelaimę
Pirmiausiai išsiaiškinta, kad tas D. Šaulys jau daug metų ieškomas kaip dingęs be žinios. 2002-ųjų rudenį jo motina Marija Šaulienė kreipėsi į policiją apimta negeros nuojautos. Ji paaiškino, kad sūnus paskambinęs iš Vokietijos ir pasakęs, kad 2002 metų rugpjūčio 22-ąją parskrendąs į Vilnių, o iš ten namo į Mažeikius jį parvešiąs kažkoks jo draugas. Nuo tada sūnus prapuolė lyg skradžiai žemėn, o motinos širdis jautė, kad jis – nužudytas.
Užvedę paieškos bylą policininkai išsiaiškino, kad rugpjūčio 22-ąją D. Šaulys iš tikro nusileido Vilniuje, bet kur jis dingo po to – nebuvo už ko užsikabinti, todėl ilgainiui byla buvo sustabdyta ir atsidūrė archyve.
D. Švažas, tiesa, rastas gyvas ir sveikas, bet dėl jokio pasikėsinimo į policiją nesikreipė ir iš pradžių atsisakė su teisėsaugininkais bendrauti.
Įtariamąjį ėmė sekti
Taip pat sužinota, kad Vokietijoje atlikęs bausmę G. Kocys grįžo į Lietuvą ir prisišliejo prie trijų plėšikų, kurie 2008 metais šiaurės Lietuvoje bei Latvijoje išplėšė 4 bankomatus ir vieną kredito unijos seifą. 2009-aisiais ta gauja įkliuvo ir užpernai buvo nuteista. Nors grupuotė pagrobė kelis šimtus tūkstančių litų ir antratiek padarė žalos bankams dėl sugadintų įrenginių, vėliau į gaują įsitraukęs G. Kocys buvo teisiamas tik už dviejų bankomatų plėšimus. Pasodintas 3 metams, jis atsėdėjo maždaug dvejus ir buvo paleistas lygtinai.
Turint tik tiek informacijos suimti įtariamąjį buvo beprasmiška, tad kriminalistai ėmė G. Kocį sekti ir rinkti apie jį informaciją.
Įvėlė savo meilužę
Buvo nustatyta, kad 2002 metais viename Mažeikių naktiniame klube G. Kocys dirbo apsaugininku. Nors tuo metu turėjo artimą draugę, darbe jis užmezgė meilės romaną su to paties klubo barmene Inga J.
Kriminalistams nebuvo sunku suinteresuoti duoti parodymus ne tik Ingą J., bet ir Klaipėdoje gyvenantį kartu su G. Kociu sportavusį Arūną Gedvilą. Nė vienas iš jų nepanoro sėsti kaip žudiko bendrininkas, todėl, gelbėdami savo kailius, papasakojo, ką žino apie G. Kocio nusikaltimus.
Pagal šių liudytojų žodžius ir surinktus įrodymus nustatyta, kad 2002-ųjų rugpjūtį iš Vokietijos G. Kociui paskambinęs D. Šaulys paprašė iš Vilniaus oro uosto jį parvežti pas motiną į Mažeikius. Sumanęs pakeliui jį nužudyti ir apiplėšti, G. Kocys nieko gudriau nesugalvojo, kaip į kelionę pasikviesti savo meilužę Ingą J.
Draugas atsisakė veltis
Taigi rugpjūčio 22-osios popietę Vilniaus oro uoste G. Kocys su Inga J. į savo „VW Passat'ą“ įsisodino parskridusį D. Šaulį. Pakeliui trijulė pavakarieniavo kavinėje. Jau Mažeikių rajone pasukus į vieškelį, G. Kocys apsimetė pavargęs ir paprašė svečio pakeisti jį prie vairo. Neįtaręs klastos D. Šaulys sutiko, o G. Kocys su meiluže įsitaisė ant užpakalinės sėdynės.
Netoli Račalių kaimo G. Kocys išsitraukė pistoletą... Ingai J. nespėjus nė aiktelėti, po akimirkos jis šovė vairuojančiam D. Šauliui į pakaušį. Tada čiupo už vairo ir sėkmingai sustabdė nebevaldomą mašiną.
Po to G. Kocys lavoną nutempė į bagažinę. Paskambinęs savo bičiuliui Giedriui N., žudikas paprašė skubiai atvažiuoti padėti sutvarkyti „vieną reikalą“ ir ilgai aiškino, kaip jį rasti tamsoje prie nuošalių fermų.
Kai atvažiavęs Giedrius N. išgirdo, koks laukia darbas, išsigando. Griežtai pareiškęs nesivelsiąs į svetimas žmogžudystes, jis nuvažiavo, nepaisydamas, kad supykęs G. Kocys jį iškeikė ir išvadino bailiu.
Kai tas atseit bailys, bet ne kvailys nuvažiavo, G. Kocys pavažiavo prie kažkokio miškelio su kūdra ir vienas pats iškasė duobę. Pasak Ingos J., joje lavoną jis užkasė kažkodėl numovęs batus ir išvėręs diržą. Pakeliui namo į Mažeikius žudikas prigrasino meilužę tylėti, antraip ji būsianti bendrininkė.
Kitą dieną G. Kocys tuo pačiu „VW Passat'u“ nuskubėjo į Klaipėdą – pas savo kitą seną pažįstamą Arūną Gedvilą, kuris jam irgi buvo telefonu pažadėjęs padėti sutvarkyti vieną subtilų reikalą.
Koks tas reikalas, A. Gedvilas nujautė, nes prieš kelias dienas paskambinęs G. Kocys buvo paliepęs nupirkti „auksinę adatą vienam ožiui“. Pastaruoju žodžiu nusikaltėliai vadina išdavikus, policijos informatorius. Na o „auksine adata“ vadinama per didelė, mirtina narkotikų dozė.
A. Gedvilas tą prašymą įvykdė. Vėliau teisme jis tikino, atseit iš kažkokių čigonų pirkdamas aguonų nuovirą prašęs pagaminti ne stipresnę dozę, o atvirkščiai – praskiestą.
Klastingas užpuolimas
Rugpjūčio 23-iąją G. Kocys į Klaipėda savo automobiliu atvažiavo vėl įsisodinęs nereikalingą liudytoją – tą pačią savo meilužę Ingą J. Stabtelėjęs prie sutartoje vietoje jo jau laukiančio A. Gedvilo, pasuko prie, kaip vadina klaipėdiečiai, Mukrano perkėlos.
Pavakarį iš Vokietijos atplaukė keltas, o iš jo išriedėjo BMW 735, vairuojamas D. Švažo. Atvykėliui G. Kocys pamelavo, atseit sugedęs jo automobilis. D. Švažas sutiko važiuodamas į Mažeikius jį partempti.
Kai abu automobiliai, apie valandą pavažiavę greitkeliu, pasuko į Mažeikių link vedantį vieškelį, tempiamame „VW Passat'e“ prie vairo sėdintis G. Kocys šviesomis pamirksėjo sustoti. Buvo jau sutemę.
Pasibaigė benzinas
D. Švažui išlipus paklausti, kas nutikę, G. Kocys išsitraukė pistoletą TT, atkreipė jį D. Švažą ir ėmė rėkti parodysiąs, kaip veikia. Išsigandęs D. Švažas paprašė jo nežudyti. Tada G. Kocys jį įgrūdo į automobilį BMW. Kol jis smaugdamas laikė D. Švažą už kaklo, palieptas A. Gedvilas šiam į ranką sušvirkštė narkotikų.
Kai po minutės D. Švažas apsvaigęs prarado sąmonę, irgi G. Kocio palieptas A. Gedvilas sėdo prie BMW vairo ir ėmė važiuoti Mažeikių link, o G. Kocys savo „VW Passat'u“ riedėjo neatsilikdamas. Netikėtai pasibaigė BMW benzinas. Nusikeikęs G. Kocys bagažinėje susirado bakelį ir, meilužei su A. Gedvilu pasakęs palaukti, tamsoje nupėdino iki artimiausios degalinės nupirkti kelis litrus degalų.
Atsigavo ir pabėgo
Būgštaudami, kad D. Švažas nuo narkotikų jau nusigalavęs, Inga J. su A. Gedvilu nenorėjo sėdėti šalia lavono, todėl laukti grįžtančio G. Kocio įsitaisė ant netoli BMW stovinčio „VW Passat'o“ sėdynių.
Kai grįžęs su bakeliu benzino G. Kocys pažvelgė į BMW, įsiutęs ėmė rėkti. Pribėgęs A. Gedvilas pamatė, kad likęs vienas „bambalyje“ D. Švažas atgavo sąmonę ir, prisidengęs tamsa, nepastebėtas pabėgo. Vėliau jis papasakojo, jog atgavęs sąmonę nuskuodė apie šimtą metrų ir, pasislėpęs krūmuose, matė iš įniršio siautėjantį G. Kocį.
G. Kocys iš tikro ilgokai keikėsi ir krimtosi, ko nesiryžo D. Švažo iš karto pribaigti, vos tas apalpo nuo narkotikų.
Kiek aprimęs G. Kocys apieškojo bėglio BMW ir pasiglemžė jame rastą pluoštelį eurų. Po to nuo vairo, rankenėlių, prietaisų skydelio nuvalė pirštų atspaudus, meilužę su A. Gedvilu įsisodino į „VW Passat'ą“ ir vis dar niurzgėdamas dėl nesėkmės nurūko namo į Mažeikius.
Žudikas neprisipažino
Tuo metu G. Kocio nusikaltimai liko neatskleisti, tad jis sau išvyko į Vokietiją vadovauti D. Šaulio gaujai. Kas buvo toliau – jau žinome. Atsėdėjęs Vokietijoje G. Kocys grįžo ir 2008 metais susidėjo su minėtąja bankomatų plėšikų gauja, kuri plėšė bankomatus Mažeikiuose, Palangoje, Akmenėje, Sedoje ir Latvijoje.
Vėl suimtas ir išgirdęs, jog yra kaltinamas 10 metų senumo žmogžudyste, G. Kocys nepuolė atgailauti. Jį kiek prislėgė žinia, kad buvusi meilužė Inga J. ir buvęs draugas A. Gedvilas duoda prieš jį parodymus. Vis dėlto G. Kocys atkuto sužinojęs, jog kriminalistai, nors perrausė pusę Mažeikių rajono pamiškių, taip ir nerado nušautojo D. Šaulio lavono. Negana to, per plauką mirties nuo narkotikų dozės išvengęs D. Švažas griežtai atsisakė rašyti pareiškimą policijai.
Būtent dėl pastarosios aplinkybės – kad nukentėjėlio skundo nėra ir žala sveikatai nepadaryta – Šiaulių apygardos teismas A. Gedvilą išteisino.
Motina teismo nesulaukė
To paties prašiusiam G. Kociui pasisekė mažiau. Net neradus D. Šaulio lavono, žmogžudystės įrodymų surinkta daugiau negu pakankamai, tad G. Kocys nuteistas kalėti 10 metų. Teismas pridėjo metus nuo neatliktos bausmės už bankomatų plėšimus, tad žudikas į pataisos namus išsiųstas vienuolikai metų. Dėl to jis turėtų kaltinti tik save – juk pats pasirūpino liudytojų savo juodiems darbams.
Šią painią bylą tyrusiems Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams Sigitui Juciui bei Violetai Žilinskienei ir Mažeikių policijos kriminalistui Mariui Juciui šių metų „Metų seklio“ konkurse paskirta trečioji vieta. Tai tikrai neeilinė byla – ne kasdien įkalinamas žudikas, taip ir neradus aukos lavono.
Nužudytojo motina M. Šaulienė, kuriai po sūnaus dingimo pašlijo sveikata, ne tik nesužinojo, kur jis palaidotas. Šiemet ji mirė taip ir neišgirdusi sūnaus žudiko nuosprendžio.
Sigitas Stasaitis
