Pradėdama savo pranešimą L. Blaževičiūtė parodė 6-os klasės vadovėlį, kuris buvo išleistas pernai.
„Visame vadovėlyje radome lygiai dvi moterų profesijas: melžėjos ir išsilavinusios vienuolės. O vyrų profesijų sąrašas nesibaigia: mokslininkai, inžinieriai, sportininkai, vadovai. Jie turi naujus automobilius, būtinai įsirengia saulės elektrines, žaidžia tenisą“, – kalbėjo ji.
Tokie pasenę stereotipai naujose knygose stipriai prisideda prie to, kad požiūris į moterį, kaip į kitokią dalyvę darbo rinkoje, ir toliau išliktų gajus.
„Stereotipai lemia, kad moterys uždirba 13 proc. mažiau“, – sakė L. Blaževičiūtė, kuri yra asociacijos „Lyderė“ valdybos pirmininkė ir dviejų vaikų mama.
O tai lemia ne tik žemesnes pajamas moterims, bet ir jų šeimoms, neužtikrina tokio ekonomikos augimo, koks jis galėtų būti, moteris įgalinant. Ši problema yra aktuali ir kitose Europos Sąjungos šalyse ir dėl to jau yra daromi pokyčiai. Štai Liuksemburgo pavyzdys rodo, kad nevienodo atlygio problemą pavyko išspręsti, kai buvo priimtas įstatymas, draudžiantis bet kokią diskriminaciją, įskaitant atlygio. Už tai buvo baudžiama.
„O mes Lietuvoje sakome, kad kiekvienais metais ateina diena, pernai tai buvo lapkričio 14 d., kai moterys pradeda dirbti nemokamai, palyginti su vyrais. Tai yra realybė. Jeigu viską paliksime savieigai Lietuvoje prireiks 80 metų, kad atotrūkis išnyktų“, – dėstė L. Blaževičiūtė.
Ir nors istoriškai buvo aiškinama, kad nelygybė atsiranda dėl to, kad moterų išsilavinimas mažesnis, jos negali skirti tiek valandų darbui, nes jos prisiima bendras šeimos pareigas sau (paima vaikus iš darželių, juos slaugo, valgydina, rūpinasi maisto ruoša, tvarka namuose ir t.t.), kitaip tariant, istoriškai buvo aiškinama, kad moterys uždirba mažiau, dėl mažesnio savo indėlio darbe, tačiau dabar šie argumentai nėra teisingi.
Keturi Oskarai moterims
Moterys dabar yra nepelnytai neįvertinamos, todėl pranešimo metu buvo įvardinti keturi apdovanojimai, kurių moterys nusipelnė.
„Moterys Lietuvoje sudaro 60 proc. visų, turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių. Tikrai galime didžiuotis, tuo išsiskiriame Europoje. Tačiau dėl stereotipų namuose ir kitur, jos mokyklose dažniau pasirenka mažiau apmokamas, taip vadinamas, minkštąsias, profesijas (socialinis darbas, administravimas, pedagogika, menai), – kalbėjo L. Blaževičiūtė. – Taigi, pirmas Oskaras Lietuvos moterims yra už geriausią išsilavinimą Europoje.“
Tyrimai rodo, kad mokykloje mergaitės apie 11-12 metus pradeda prarasti pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis, joms formuojamas požiūris, kad jos nesukurtos rizikuoti ir vadovauti, o iš čia gali atsirasti stiklinės lubos. Iš to ilgainiui gali atsirasti ir rezultatas, kad moterys sudaro mažiau nei trečdalį įmonių vadovių, finansuose ir draudime jų atlygis yra mažesnis apie 30 proc., palyginti su vyrais. Deja, bet vis dar yra manoma, kad moterys negalės susitvarkyti su visomis darbinėmis užduotimis, nes prioritetą skirs šeimai, o jei ateis prašyti didesnės algos – jos pervertina save.
Tad antrasis apdovanojimas, kurį moterys tikrai užsidirba savo sunkiu darbu, tai – už nemokamą darbą namuose: tvarkymą, valgio gaminimą ir kitus namų priežiūros darbus. Daugiau nei 60 proc. moterų namų ruošos darbams skiria po 22 val. per savaitę, kai vyrai tam savo laiko skiria mažiau – kiek daugiau nei 20 proc. vyrų tam skiria vidutiniškai po 9 val. per savaitę.
Jei nebūtų tokio didelio atlygio atotrūkio, moterys ir vyrai uždirbtų vienodai, bendros namų pajamos padidėtų, tad šeima galėtų dalį paslaugų pirkti iš išorės, tarkime, tvarkymo, maisto pirkimo, ar kitas paslaugas, o sutaupytą laiką skirti savo šeimos ar profesiniams poreikiams, bendravimui.
„Lietuvos moterys tikrai yra vertos apdovanojimo už tą neapmokamą darbą namuose“, – sakė L. Blaževičiūtė.
Ne visi žino, kas yra motinystės bausmė, kurią taip pat patiria moterys: išeidamos motinystės atostogų, moterys galiausiai ima gauti mažesnę algą. Per 10 motinystės metų atlyginimų atotrūkis, palyginti su vyrais, siekia apie 20 proc., ir niekada jų algos nepasiveja, o vyro pajamų niekaip nepaveikia nei pirmo, nei antro, nei trečio vaiko atsiradimas. Tad tai reiškia ir mažesnę pensiją moterims, didesnį jų skurdą. Lietuvos moterys, nepaisant motinystės bausmės, gresiančio didesnio skurdo, vis tiek nepasiduoda ir renkasi pagrindinį vaidmenį šeimose.
„Trečias Oskaras, Lietuvos moterys tikrai to vertos, už gyvenimo nuopelnus“, – kalbėjo L. Blaževičiūtė.
Labai svarbu žinoti, kad moterų įgalinimas nėra tik teisybės ir lygybės klausimas: jei moterys yra labiau įgalinamos, tose šalyse ir ekonomika gauna žymiai daugiau naudos, sukuriama daugiau BVP, įmonėse priimami didesnę naudą nešantys, ilgalaikiai sprendimai.
Anot pranešėjos, jau 8 metai kartu su asociacija „Lydere“ ieškoma būdų, kaip esamą moterų atskirties scenarijų perrašyti. Vienas galimų sprendimų – ne tik teisinės sistemos korekcijos, bet ir vaikų priežiūros sistemos problemų sprendimas. Vienas galimas to būdas – įvesti motinystės krepšelį kiekvienai mamai, kad moteris galėtų pati spręsti, kaip panaudoti gaunamus pinigus: ar auklei, ar darželiui, ar kitiems poreikiams.
Žingsnių, kaip pradėti pokyčius ir skatinti lygybę, yra ir daugiau: stereotipų šalinimas iš švietimo sistemos, atlygio politikos skaidrinimas ir atotrūkio mažinimas, derybų mokymas ir mentorystė moterims.
„Paskutinis Oskaras mums visiems, avansu, už perrašytą scenarijų“, – savo pranešimą baigė L. Blaževičiūtė.
Vis tik po pranešimo viena iš salėje buvusių dalyvių, Gabrielė, norėjo pasidalinti savo istorija: moteris sakė iš tiesų vaikystėje norėjusi būti šokėja arba melžėja, bet tapo fizike. Salė šią istoriją palydėjo plojimais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
