„Šie pokyčiai reiškia mažiau biurokratijos ir daugiau pagalbos žmogui. Labai svarbu, kad pagalba būtų pasiekiama tada, kai jos labiausiai reikia, neužstrigus sudėtinguose biurokratiniuose procesuose“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.
Leis taupyti laiką
Pokyčių esmė – „vieno langelio“ pagalbos principas, reiškiantis paprastesnį negalios nustatymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje (ANTA) ir individualų požiūrį į kiekvieną žmogų, rašoma pranešime spaudai.
Iki pertvarkos žmonės su negalia patys turėdavo ieškoti pagalbos skirtingose institucijose, rašyti prašymus, nešti dokumentus. Tai keldavo daug streso ir užimdavo daug laiko. Dabar kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai pagal specialų klausimyną, o sudarytas pagalbos planas apima visus reikalingus sprendimus – nuo techninių priemonių ar būsto pritaikymo iki pavėžėjimo ar darbo asistento.
„Svarbiausia – žmogui su negalia nebereikia vienam rūpintis, kaip viską susiderinti. Institucijos pačios kreipiasi į žmogų, o pagalbos koordinatorius užtikrina, kad planas veiktų ir pagalba pasiektų žmogų laiku. Tai nuima didelę naštą nuo žmonių su negalia ir jų artimųjų. Vien per 2024 metus priėmėme daugiau kaip 7600 sprendimų dėl pagalbos planų, o šių metų pirmą pusmetį – jau daugiau kaip 5 tūkst.“, – sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.
Šie pokyčiai jau duoda rezultatų ir sunkios negalios atvejais – sprendimai priimami greičiau ir aiškiau. „Įvykę pokyčiai palengvino negalios nustatymą beveik tūkstančiui šeimų. Tai rodo, kad einame teisingu keliu – žmonės turi patirti kuo mažiau formalumų“, – pažymi Jelena Ivančenko, ANTA direktoriaus pavaduotoja.
Gajūs mitai dėl negalios nustatymo
Vieno langelio principas veikia ir konsultavimo srityje – kasmet Agentūra atsako į dešimtis tūkstančių skambučių bei laiškų, o nuo šių metų pradėjęs veikti virtualus asistentas jau padėjo daugiau nei 30 tūkst. kartų.
Vis dėlto reprezentatyvios apklausos, atliktos šių metų vasaros pabaigoje ANTA užsakymu, duomenys rodo, kad apie naujoves girdėjo 40 proc. žmonių, taip pat nemaža dalis (36 proc.) vis dar mano, jog sprendimą dėl negalios priima gydytojų konsiliumas. Vis dar gajūs mitai, esą negalios nustatymas reiškia darbo netekimą ar mažesnes socialines išmokas.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai apie negalios nustatymą. „Pokyčius žmonės jaučia, tačiau matome, kad visuomenėje dar trūksta supratimo. Mūsų bendras uždavinys – šviesti visuomenę ir naikinti mitus, tokius kaip „kuo daugiau diagnozių, tuo sunkesnė negalia“ arba „atvykęs į ANTA dėl pablogėjusios situacijos galiu netekti socialinių išmokų ir turimų garantijų“, – sako Lietuvos paraplegikų asociacijos vadovas Juozas Bernatavičius, pabrėždamas, kad šiuo metu veikianti pagalbos sistema yra ne popierinė, o reali.
„Anksčiau žmogus, nustačius negalią, būdavo paliekamas likimo valiai. Dabar situacija pasikeitė. Šie pokyčiai yra žingsnis į priekį ir džiaugiuosi, kad jis žengtas glaudžiai bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, įsiklausant į mūsų poreikius. ANTA sudaromi pagalbos planai – tai reali pagalba. O ypač svarbu, kad su asmeniu susisiekia pačios įstaigos, teikiančios pagalbą“, – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
