Laukinius paplūdimius užkariauja netradicinius pomėgius propaguojantys žmonės. Jie norėtų, kad čia būtų įteisinta vieta ekstremalioms pramogoms ir netgi gyvūnų pliažai, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Pajūrio savivaldybėms priklauso per 30 kilometrų neįteisintų, laukiniais vadinamų paplūdimių, kuriuose nėra jokios infrastruktūros. Jie tęsiasi nuo prie Girulių esančios Kukuliškių gyvenvietės iki Birutės kalno, kur prasideda oficialūs Palangos paplūdimiai, bei nuo pastarųjų pabaigos iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Dar kelių kilometrų laukinių paplūdimių ruožas driekiasi Smiltynėje. Jų paskirtis - rekreacinė. Nustatyti, kas juose turėtų būti, valdininkai neskuba. Kai kuriais plotais dalijasi žvejai, burlentininkai, žirgų ar jėgos aitvarų aistruoliai.
Pajūrio regioninio parko, kuriam priklauso apie 15 kilometrų ilgio neįteisinto paplūdimio ruožas, direktorius Darius Nicius tvirtino, jog šie plotai tinkamai neišnaudojami. Anot direktoriaus, čia galėtų atsirasti įvairios atrakcijos poilsiautojams. Pavyzdžiui, paplūdimyje ties Nemirseta galėtų būti organizuojamos jūrinės pramogos.
„Šioje vietoje yra išlikusi laivų gelbėjimo stotis. Tokios įstaigos steigtos prieš šimtą metų. Jos padėdavo ant seklumos užplaukusiems laivams. Lietuvoje jų buvo šešios, o išliko viena. Galėtume centrą atkurti kaip kultūros objektą ir organizuoti jūrines pramogas“, - sakė D.Nicius.
Šis paplūdimio ruožas tiktų ir burlenčių ar jėgos aitvarų aistruoliams. Įmonės galėtų organizuoti pasiplaukiojimus valtimis, o išvykų į jūrą metu poilsiautojai stebėtų paukščius, užsiimtų mėgėjiška žvejyba. Anot D.Niciaus, tai būtų populiaru ne tik vasarą, bet ir pavasarį, rudenį.
Individualios įmonės, užsiimančios žvejyba, savininkas Vilius Karolis pasakojo, jog jei paplūdimyje ties Nemirseta būtų įrengtos prieplaukos, daug kas sutiktų teikti jūrines pramogas.
„Vasarą žvejyba prastai einasi. Jūrinės pramogos - žvejams būtų antras verslas. Tikiu, jog daug kas tuo užsiimtų“, - sakė V.Karolis.
Įmonės vadovas neslėpė ir dabar sulaukiantis daug skambučių su prašymais organizuoti mėgėjišką žvejybą jūroje ar pasiplaukiojimą laiveliu.
Pasak Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus, viskas atsiremia į pinigus.
B.Martinkus aiškino, jog Palangos savivaldybė nebuvo gavusi pasiūlymo apie prieplaukų įrengimą paplūdimyje ties Nemirseta. Anot jo, norintys jas statyti turėtų parodyti iniciatyvą. Tuomet būtų svarstoma tokia galimybė. Tačiau valdininkas pripažino, jog reikėtų labai daug suderinimų.
Tačiau yra ir kitokių pramogų, kurioms nereikia jokios infrastruktūros ir didelių investicijų. Kur kas paprasčiau poilsiautojus privilioti netoli jūros esančių žirgynų savininkams. Pajūrio regioninis parkas žirgynams yra išdavęs leidimus, pagal kuriuos raiteliai gali jodinėti miško teritorijoje ir paplūdimyje.
Į laukinius paplūdimius krypsta ne tik jodinėjimu besižavinčių, bet ir šunis mylinčių žmonių akys. Jie čia įsivaizduoja įrengtus gyvūnų pliažus. Galbūt įteisinus tokį paplūdimį baigtųsi amžinas gyvūnų mylėtojų ir poilsiautojų konfliktas.
Palangos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Arūno Elijošiaus teigimu, į pliažus, kurie skirti žmonėms, gyvūnų vestis negalima. Neįteisintuose pliažuose jokių taisyklių nėra.
Dalis vietos gyventojų ir poilsiautojų vertina civilizacijos nepaliestus paplūdimius. Jie džiaugiasi galėdami pabūti vienumoje, toliau nuo poilsiautojų susibūrimo vietų. Tačiau tokiais atvejais iškyla žmonių saugumo problema. Neįteisintuose paplūdimiuose nėra gelbėtojų postų. Tokiose vietose poilsiaujantys žmonės saugumu vandenyje turi pasirūpinti patys.
Ar įteisinti ir kam skirti laukinius paplūdimius, apsisprendžia savivaldybės. Kurdamos oficialius pliažus, jos privalo pasirūpinti vandentiekiu, persirengimo kabinomis, šiukšliadėžėmis, gelbėtojų postais.
Klaipėdos rajono savivaldybė žada įsteigti vieną oficialų paplūdimį Karklėje. Ruošiamas jo specialusis planas. Paplūdimyje bus įrengta gelbėjimo stotis, nutiestas vandentiekis.
