Taip jis kalbėjo komentuodamas Lietuvoje kovą viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso išsakytą poziciją, kad brigados dislokavimas Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
G. Landsbergis pabrėžia, kad pernai paskelbtas šalių vadovų komunikatas dėl brigados išlieka. Lietuvos pareigūnai teigia, kad komunikatu Vokietija įsipareigojo brigadą dislokuoti Lietuvoje.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Vokietijos pozicijoje įžvelgia gudravimo.
„Mūsų sutarimas su Vokietija yra nepakeistas, jis yra galiojantis ir girdint tokius pareiškimus turbūt susidaro įspūdis, kad viena iš pusių nori dabar naujo susitarimo arba kitokio susitarimo, arba galbūt netgi gailisi, kad anksčiau kažką susitarė“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
„Grįžimas prie diskusijų NATO iš esmės pradėtų labai didelį pokalbį, kuriame 31 valstybė turi susitarti, kad būtent tokio pobūdžio gynybos elementų reikia. Čia galbūt irgi yra šiokio tokio gudravimo, turint galvoje, kad tokius susitarimus pasiekti yra labai sudėtinga“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis sakė, jog pernai NATO šalių vadovai Madride sutarė, kad „NATO neprieštarauja, jeigu valstybės dvišaliu būdu susitars dėl pajėgų padidinimo nuo bataliono iki brigados, tai mes ir padarėme su Vokietija“.
Madrido NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje rašoma, kad rytiniame Aljanso flange tarptautiniai batalionai iki brigados dydžio pajėgų bus didinami pagal poreikį.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Pasak G. Landsbergio, grėsmės lygis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims yra išaugęs, o prie to prisideda Rusijos planai dislokuoti Baltarusijoje branduolinį ginklą.
Liepą Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas.
