Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario T. Tomilino inicijuota „skiepadienių“ idėja Seime skintis kelią pradėjo dar balandžio pabaigoje. Tuomet Seimas po pateikimo pritarė laisvadienius po COVID-19 skiepo įteisinančioms pataisoms.
Pareikalautų per daug pinigų
Tačiau galiausiai idėja subliuško, kai Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti projektui. Vienas pagrindinių ministerijos argumentų buvo papildomų lėšų poreikis, norint įteisinti „skiepadienius“.
„Valstybės biudžeto lėšų poreikis vienai laisvai dienai, esant 75,2 eurų vidutinei vienos dienos darbo vietos kainai (esant 5 darbo dienų savaitei) – 15 mln. eurų; 2 laisvoms dienoms (kadangi skiepijama 2 dozėmis) – 30 mln. eurų“, – skaičiavo ministerija.
Dar 70 mln. eurų reikėtų norint apmokėti laisvas nuo darbo dienas privataus sektoriaus darbuotojams. Vadinasi, iš viso balandį skaičiuota, kad išlaidos „skiepadieniams“ siektų 100 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Be to, ministerija pažymėjo, kad ne visi nuo COVID-19 skiepijami žmonės yra dirbantys, todėl laisvadienis mainais į vakciną būtų aktualus ne visiems.
„Įstatymo projekto siūlomos nuostatos visai neturėtų įtakos 36 proc. gyventojų, kurie nėra darbuotojai ir nėra linkę skiepytis, o tai neužtikrintų siekiamos masinės gyventojų vakcinacijos“, – rašyta ministerijos nutarime.
Siūlys grįžti prie idėjos
Vis dėlto ministerijos argumentai T. Tomilino neįtikina, todėl jis planuoja dar pirmąją Seimo rudens sesijos dieną – rugsėjo 10-ąją – dar kartą iškelti „skiepadienių“ klausimą.
„Jeigu Vyriausybė stabdo ir nemąsto strategiškai, įsijungia Seimas ir priima sprendimus. Mes gi čia vis tiek svarstysime. Aš bet kokiu atveju pirmą sesijos dieną siūlysiu tą priiminėti. Ir tai siūlys, manau, ir opozicija.
Daugybė įstatymų priimta su neigiama Vyriausybės išvada. Tokiose situacijose įvairiai Seimas elgėsi“, – tv3.lt kalbėjo T. Tomilinas.
Tiesa, T. Tomilino skatinimas reikštų, kad projektą, dar turėtų svarstyti komitetai, o tuomet Seimas balsuotų dar du kartus. Vis tik Seimo narys tikisi, kad šiuo klausimu ir pati Vyriausybė imsis iniciatyvos.
„Projektas yra stalčiuje. Jis nei atmestas, nei kažką. Idealiausia būtų Vyriausybės iniciatyva. Keista būtų, jeigu Seimas priiminėtų sprendimą be Vyriausybės paramos. Bet siūlau Vyriausybei nustoti trypčioti vietoje ir imtis lyderystės, svarbių sprendimų, kurie daro įtaką didelei grupei žmonių“, – sakė T. Tomilinas.
Pasiūlė per anksti
T. Tomilinas pripažįsta, kad dar pavasarį Seimui jo pateiktos pataisos dėl „skiepadienių“ buvo per ankstyvos, mat tuo metu Lietuvoje spręstas klausimas, kaip pasirūpinti ne darbuotojų, o vyresnio amžiaus gyventojų imunitetu.
„Mano pasiūlymas buvo labai ankstyvas, kada jokios delta atmainos nebuvo. Bet šiandien mes turime visiškai kitokią retoriką pasaulyje. Tai Vyriausybė gali savo seną, pasenusį sprendimą pakeisti? Aišku, kad gali. Per dieną tai gali, jeigu aplinkybės keičiasi“, – tvirtino Seimo narys.
Be to, T. Tomilinas mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimas, kad „skiepadieniai“ valstybės biudžetui kainuotų bent 100 mln. eurų, yra ne tik klaidingi, bet ir pasenę.
„Esu pasipiktinęs tokiu skaičiavimu. Nes, jeigu paskaičiuotume BVP kritimą ir karantino nuostolius, ten nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų. Čia gi mes skaičiuojame grynai matematiškai, jeigu visi pasinaudos, jeigu visiems reikės. Jeigu kalbame apie žmonių sveikatą ir situaciją, kada turime pusę visuomenės pasiskiepijusios, tai skaičiai žymiai mažesni.
Dedant skaičius, kiek tai kainuos, reikia skaičiuoti ir kaštus, kiek kainuos karantinas, kiek kainuos žmonių mirtys ir panašiai. Politikoje negali vien tiktai buhalteriškai skaičiuoti“, – pažymėjo Seimo narys.
„Skiepadieniai“ bus mažai aktualūs
Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė šiuo klausimu nusiteikęs kiek skeptiškiau. Jis neatmeta galimybės, kad klausimas grįš į Seimo darbotvarkę, juo labiau, jei tam bus politinės valios, tačiau abejoja papildomo laisvadienio nauda.
„Suprantu, kad visos priemonės yra reikalingos, kurios skatintų ir galėtų pasitarnauti vakcinacijos sklandžiai eigai. Bet, matyt, pats tokio precedento kūrimas vienam skiepui pasiimti nedarbo dieną... Juk ir dabar yra galimybė, jeigu kažkaip blogai jaučiamasi“, – tv3.lt kalbėjo M. Lingė.
Be to, komiteto pirmininkas mano, kad kol Seimas galutinai palaimintų „skiepadienius“, šie gali būti nebeaktualūs, nes visi norėję pasiskiepyti jau bus tai padarę.
„Prie šito klausimo galim grįžti, juo labiau, jeigu bus atskirų komiteto narių iniciatyva. Tiktai vėlgi, iki rudens sesijos turime ženklią dalį laiko. Žinant teisėkūros procesus, kol pasieksime rezultatą, pataisos gali būti menkai aktualios. <...>
Tikimės, kad rudeniop nesiskiepijusių žmonių rezervas bus papildęs vakcinuotų žmonių gretas“, – vylėsi M. Lingė.
Pilnai vakcinuoti – 1,2 mln. Lietuvos gyventojų
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 336 272 žmonės, visiškai – 1 200 803.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,1 proc. vyresnių nei 80-ies metų gyventojų, 69,7 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,4 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,2 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 61,3 proc., 45–54 metų grupėje – 55,5 proc., 35–44 metų grupėje – 54,1 proc., 25–34 metų grupėje – 46,8 proc., 16–24 metų grupėje – 44,8 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 12,4 procentų.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,8 proc.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 379 tūkst. 555 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 463 tūkst. 23 dozės. Nepanaudota šiuo metu per 916,5 tūkst. vakcinos dozių.
