Nesu tikra, ar Lietuvos valdžia tai pastebi, ar ne, bet jau kuris laikas Lietuvai bandoma „priklijuoti“ valstybės, sistemingai ir grubiai pažeidinėjančios žmogaus teises, etiketę. Sunku pasakyti, kas yra šios strategijos autorius ar autoriai. Bjauriausia tai, kad mes, Lietuva, mūsų valdžia nesąmoningai padedame realizuoti šią Lietuvos diskreditavimo tarptautinės bendruomenės akyse strategiją, patys tampame jos vykdytojais. O tai neabejotinai turės ilgalaikes neigiamas pasekmes.
Pakanka išanalizuoti šios srities – žmogaus teisių garantijų, pagarbos žmogaus orumui – faktus, jų seką, ir galima drąsiai teigti: tai – ne atsitiktiniai sutapimai, tai – sistema. Ką turiu galvoje, taip teigdama?
Pirma, jau žinome, kad Lietuvos Generalinės prokuratūros reikalavimu vieno Lietuvos europarlamentarų Viktor Uspaskich parlamentinio imuniteto atėmimo klausimas artimiausiu metu bus svarstomas Europos Parlamente, dėl jo bus balsuojama EP plenariniame posėdyje. Jau dabar galima atspėti, kokius argumentus parengs šio europarlamentaro gynyba. Greičiausiai tuos pačius, kokius naudojo mano buvusios kolegės – europarlamentarės Ona Juknevičienė ir Jolanta Dičkutė, kai prieš kelis metus, nuvykusios į Maskvą, surengė spaudos konferenciją tuometiniam jų partijos lyderiui apginti. Pagrindinis motyvas – Viktor Uspaskich Lietuvoje esą persekiojamas, nes yra rusas... Tai, kad rusas Viktor Uspaskich Lietuvoje per trumpą laiką padarė stulbinančią karjerą – ne tik tapo vienu turtingiausių Lietuvos žmonių, sukūrė ištisą verslo imperiją, bet ir politinę partiją, tapo jos lyderiu, Seimo nariu, valstybės ministru, buvo tarsi pamiršta. Spėju, kad reikės įrodinėti, jog Viktor Uspaskich su Lietuvos prokuratūra reikalų turi visai ne dėl savo tautybės.
Antra, dar vienas Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys, buvęs prezidentas Rolandas Paksas laukia savo bylos baigties Europos žmogaus teisių teisme. Kadangi buvusio prezidento R. Pakso byla Strasbūre laukia savo eilės jau kokie penkeri metai, aišku, kad jos nagrinėjimas – ne už kalnų. Pagrindinis R. Pakso gynybos akcentas greičiausiai bus kaltinimas Lietuvos valdžiai pažeidus įstatymus, apkaltintojo prezidento R. Pakso žmogaus teises, pirmiausia – teisę į nešališką teismą.
Trečia, rugsėjo 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl lietuviškojo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo. Rezultatas – Europos Parlamentas sukritikavo minėtą įstatymą, įžvelgė jame nepagarbą žmogaus teisėms, be to, įpareigojo savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą neribotą laiką toliau domėtis šiuo klausimu, stebėti Lietuvą. Europos Parlamentas paragino „įsijungti“ ir ES Pagrindinių teisių agentūrą, prašydamas pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei pakeitimus, atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisę.
Manau, kad ši EP rezoliucija turės ilgalaikes neigiamas pasekmes: ją cituos, ja remsis visi, kurie norės įrodyti, kad jų teises Lietuva pažeidė. Pradedant piliečiais, politikais ir baigiant kriminalinio pasaulio autoritetais...
Ketvirta, šį įstatymą supeikianti rezoliucija rugsėjo pabaigoje parengta ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA): projektą pasirašė 32 parlamentarai iš 19 šalių. Dėl šios rezoliucijos bus balsuojama ET PA žiemos sesijoje 2010 m. sausio mėnesį. Iki to laiko Lietuvą šioje institucijoje kritikuos visi, kas netingi...
Penkta, praėjusią savaitę pasibaigusioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje kalbėjusi JT Aukštoji komisarė žmogaus teisėms ponia Navanethem Pilley savo pranešime taip pat minėjo Lietuvą. Deja, neigiamame kontekste: Lietuva pažeidžia romų tautybės žmonių teises, konkrečiai – jų teisę į būstą. Nekalbu jau apie tai, kad Lietuvos diplomatai Aukštajai komisarei jau anksčiau turėjo pateikti paaiškinimus dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo...
Manote, jau viskas? Toli gražu!
Šešta, rugsėjo 7 d. Lietuvoje išrinktas EP narys Valdemar Tomaševski, dalyvavęs jo frakcijos susitikime su Europos Komisijos prezidentu Jose Manuel Durrao Barroso, pasiskundė dėl lenkų padėties Lietuvoje. Skundas – nei daug, nei mažai – dėl lenkų mažumos Lietuvoje diskriminavimo, dėl šios mažumos kalbos vartojimo Lietuvoje.
Septinta, rugsėjo pabaigoje, prieš Europos Parlamento prezidento Jerzy Buzek vizitą į Lietuvą, jau visa grupė Lenkijos europarlamentarų iš Europos liaudies partijos bei Europos konservatorių ir reformistų frakcijų kreipėsi į Europos Parlamento vadovą dėl lenkų padėties Lietuvoje, prašydami apginti neva pažeidžiamas lenkų tautinės mažumos teises. Laiške, kalbant apie lenkų mažumą Lietuvoje, naudojamas ir žodis „diskriminacija“.
Galėčiau pasidžiaugti dėl EP prezidento, mano politinės šeimos – Europos liaudies partijos frakcijos – nario prof. Jerzy Buzek laikysenos Lietuvoje: lietuviai patys išspręs problemas. O gyvenimas apskritai be problemų įmanomas tik po mirties – rojuje. Galėčiau pasidžiaugti, bet…
Ar matote, gerbiamieji, kokia dėlionė susidėlioja iš šių paveikslėlių? Ogi Lietuvos, pažeidžiančios visokių mažumų teises, paveikslas. Greitai tarptautinėje arenoje bijosime net išsižioti apie žmogaus teises ir jų gynimą, nes pirštu bus parodyta į mus pačius: pirmiausian susitvarkykite savo kieme ir tik paskui rūpinkitės žmogaus teisėmis ir jų gynėjais Rusijoje, Baltarusijoje, Kuboje, Kinijoje ir kitur.
Ką siūlau?
Pirmiausiai siūlau skubiai, ir ne žodžiais, o darbais sutelkti dėmesį į žmogaus teises Lietuvoje. Žmogaus teisių problemomis naudojasi ir išorės strategijų kūrėjai, ir politiniai spekuliantai valstybės viduje. Tačiau tik silpna pilietinė visuomenė nesugeba apginti savo šalies demokratinių vertybių, teisinių pamatų ir garbės, beje, ir tarptautinio prestižo.
Antra, siūlau suvokti ir įvertinti šios prieš Lietuvą nukreiptos strategijos pasekmes ir jų mastą, susilaikyti nuo įvairių pareiškimų ir veiksmų, kurie tik dar padidintų mūsų problemas. Reikia parengti ir realizuoti savo strategiją minėtai strategijai įveikti. Tradicinių metodų, kaip Lietuvos diplomatų pateikiami išaiškinimai, čia nepakaks.
Ir trečia: padarytas klaidas ištaisykime neatidėliodami, pavyzdžiui, kaip dabar taisome Nepilnamečių apsaugos įstatymą. O šmeižtą, nukreiptą prieš mūsų valstybę, privalome įveikti. Mūsų visų bendromis pastangomis. Patyrimo turime. Prisiminkime 1990-1991-uosius…
Antraip mums nepadės jokie milijonai, „metami“ valstybės įvaizdžio gerinimui.
Dr. Laima Andrikienė yra Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Europos Parlamento narė, EP Žmogaus teisių pakomitečio vicepirminkė
