Pedagogai sako, kad norint siekti aukštojo mokslo kurtiems mokiniams tenka rinktis vos iš kelių specialybių.
Kurčių vaikų tėvai sako, kad Lietuva nuo kai kurių Europos valstybių atsilikusi mažiausiai dešimtmečiu. Valdininkai įsitikinę, kad kurtieji ir neprigirdintieji turi puikias sąlygas mokytis ir integruotis į visuomenę.
Klausos negalią turinčių vaikų tėvai skundžiasi, kad šeimoms labai trūksta specialistų pagalbos.
„Labai pavydime užsieniui. Ten yra specialistų komandos, kurios ateina į šeimą“, – pasakoja Rima Sitavičienė, Šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ pirmininkė.
Pasak bendrijos pirmininkės, sunkiausia yra gyvenantiems provincijoje, nes specialiūs kurčiųjų centrai yra tik Vilniuje ir Kaune.Specialių poreikių vaikams tenka gyventi toli nuo tėvų.
Ugdymo centro vadovė mano, kad neprigirdintys vaikai galėtų mokytis kartu su girdinčiaisiais, tačiau trūksta surdopedagogų, specialios įrangos, mokymo priemonių. Dėl to jiems sunkiau siekti ir aukštojo mokslo.
„Specialybių pasirinkimas – ribotas. Daugiausiai kurtieji renkasi edukacinio pobūdžio specialybes. Dabar šiek tiek didėja susidomėjimas ekonomika ir medicina. Aš manau, kad ir ten pralaušime ledus“, – teigia Gerda Lepeškienė, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė.
Tuo metu valdininkai tikina, kad kurtiesiems Lietuvoje sukurtos gana geros sąlygos.
„Mano nuomone, jie turi dideles galimybes integruotis į visuomenę, nes yra sukurta pakankamai plati specialios pagalbos priemonių sistema. Žmonės patys nori integruotis. Būtent kurčiųjų bendruomenė yra labai motyvuota ir kurčių studentų yra nemažai“, – sako Eglė Čaplikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja.
Visiškai negirdinčių žmonių Lietuvoje yra apie 8 tūkst. Socialinėms kurčiųjų programoms Vyriausybė šiemet skyrė per 2 mln. litų.
