Daugiau apie tai laidoje – „TOP3“.
„Kaip žmogui senatvėje gauti 1000 eurų pensiją, kai jis dabar gauna 600, o ji yra per maža, tai reiktų numatyti būdų, kaip tą pensiją pasiekti“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Tokių ir panašių kalbų suviliota Kupiškio gyventoja Nida Šulčienė brūkštelėjo parašą ant sutarties ir pradėjo kaupti pinigus antros pakopos pensijų fonde, kad senatvėje nereiktų valgyti sužiedėjusios duonos ir būtų, už ką nusipirkti vaistų.
„Kiekvienais metais, per tuos 19 metų, buvo pervedama truputį daugiau nei 1 tūkstantis eurų“, – pasakoja kupiškietė.
Moters pinigai išgaravo
Nida kaupė savo pinigėlius ir mintyse džiaugėsi, kad pensija bus soti. Bet prieš keletą dienų kupiškietė nusprendė patikrinti, kiek yra sutaupiusi savo senatvei ir atsidarė kaupimo sąskaitą.
„Tai rezultatas nenustebino, rezultatas – šokiravo. Šiuo metu pensijų kaupimo fonde yra sukaupta nepilni 10 000 eurų“, – stebisi Nida.
Per 19 metų Nida pervedė daugiau nei 19 tūkstančius eurų. Ir įvyko pensijų fondų stebuklas – pinigai išgaravo. Nidai liko tik 9950 eurai.
„Pradėjau domėtis, kur dingo tie mano pinigai, ir ataskaitose visada buvo paaiškinimas, kad investicija nepasiteisino, kad krito kuro kainos, kad pandemija sugriaužė, po to karas prasidėjo ir vis kažkokie trukdžiai“, – pasakoja moteris.
Kupiškietė, jei tik galėtų, tai jau šiandien nutrauktų visus privačius kaupimus ir kauptų pati – savarankiškai. Tik bėda ta, kad pasitraukimas iš pensijų fondų antros pakopos – negalimas.
„Be abejo, aš tokią investiciją atsiimčiau pačią pirmą dieną, nes prarandant pusę pinigų, kuriuos esi investavęs, tai manau kiekvienas norėtų atgauti bent dalį tų pinigų. Tai labai puikiai parodo ataskaitos, kurias siunčia pensijų fondai“, – teigia Kupiškio gyventoja.
Abejoja moters skaičiavimais
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atsiųstame rašte abejojama, ar moters skaičiavimai atitinka tikrovę: „Mūsų vertinimu, paskelbta informacija neatitinka tikrovės, nes II pakopos kaupime net teoriškai negali būti žmonių, kurie per visą kaupimo laikotarpį nuo 2004 m. būtų patyrę laidoje skelbtą nuostolio dydį. Nuo 2004 metų, kuomet veikia II pensijų pakopos kaupimas, kaupiantieji susidūrė su keletu finansų krizių, tačiau visų pensijų fondų veikla ilguoju laikotarpiu yra pelninga. Tą nulėmė profesionalus pensijų fondų valdymas – investicijų ir jų rizikos diferencijavimas, sudėtinių palūkanų efektas, kiti veiksniai.
LIPFA skaičiavimai rodo, kad, neužaukštinant lūkesčių, jeigu kaupimo pavyzdžiu būtų pasirinktas asmuo, jau sulaukęs pensinio amžiaus (68 metų), kuris visą laiką nuo II pakopos įkūrimo kaupė labai konservatyviai, jis vis tiek skaičiuotų teigiamą investicijų grąžą. Tarkime, šis asmuo nuo 2004 metų kaupė mažos akcijų dalies fonde, o nuo gyvenimo ciklo fondų formato įdiegimo 2019 metais – turto išsaugojimo fonde. Net tokiu atveju šiemet kovo pabaigoje jo viso kaupimo investicijų grąža siektų +17 proc. ir sudarytų beveik 1,5 tūkst. eurų.
Asociacijos nariai maloniai kviečia minėto reportažo dalyvę, kuri pagal viešai prieinamus duomenis taip pat yra dirbusi su žurnalistika susijusį darbą, jai pageidaujant, susisiekti su jos pensijų fondą valdančia įmone ir gauti tikslią informaciją apie jos pensijų kaupimo rezultatus nuo kaupimo pradžios.“
Atsiimti pinigus galės tik dalis gyventojų
Visai neseniai Lietuvos Konstitucinis teismas paaiškino, kad kaupiantys pensijai privačiuose pensijų fonduose, turi teisę atgauti pinigus, bet yra vienas „bet“. Atsiimti galės tik saujelė kaupiančiųjų.
„Žmogus turi turėti galimybę iki pensijos nutraukti pensijų kaupimo sutartį, bet tos aplinkybės turi būti tikrai sudėtingos ir išskirtinės, kai pensijų kaupimas tampa betikslis. Tai reiškia aplinkybės tikrai sunkios ir sudėtingos“, – komentuoja T. Gudaitis.
Kalbama, kad greičiausiai visus pinigus iš pensijų fondų galės atsiimti tie, kurie sunkiai susirgs ar turės neįgalumą. Tačiau, jei žmogus praras darbą, susidurs su finansinėmis problemomis, tai sukauptus pinigėlius matys kaip savo ausis be veidrodžio.
„Tai, kada tau pensija nebėra tikslas? Tai tada, kai tu žinai, kad tu tos pensijos nesulauksi. Bet kuriuo kitu atveju tu sulauksi pensijos ir tai yra tavo tikslas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas.
„Ten klausimas yra pinigų, bet pensijų fonde nekaupiama sveikata. Tai, jeigu leis atsiimti tiems, kurie sunkiai serga, tai jiems neleis atsiimti sveikatos, jų sveikata nepagerės. Kitą vertus, yra žmonių situacijos, kurios yra sunkios finansiškai, nepriklausomai nuo sveikatos“, – kalba ekonomistas Romas Lazutka.
Atsiimti negalės, nes pinigus iššvaistys
Kaupiančių senatvės pensijai antros pakopos pensijų fonde – milijonas keturi šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų. Daugeliui jų, panašu, ir toliau teks draugauti su pensijų fondais, ir, nori ar nenori, kaupti pinigus ateičiai.
„Dabar dažnai sakoma, kad lietuviai yra vena mažiausiai finansiškai raštingų tautų ir žmonių, tai kyla klausimas: o kiek finansiškai raštingi yra tie profesionaliai, kuriems patikime investuoti savo pinigus. Vienintelis dalykas, kurį tuose pensijų fonduose mačiau, kad kyla, tai administravimo mokestis. Tai investuotojas, tas, kuris duoda pinigus, lieka užribyje, bet administravimo ir visi kiti mokesčiai yra tvarkingai nuskaitomi ir jokių sukrėtimų, ir pasaulinių krizių jie neatspindi“, – pasakoja Nida.
Pinigų iš pensijų fondų atsiimti visiems nebus galima todėl, kad esą Lietuvos žmonės juos iššvaistys. Taip, kaip mūsų kaimynai estai. Prisipirks skalbimo mašinų, televizorių ir kelionių į Turkiją. O kai ateis senatvė, už ką pragyventi neturės.
„Žinome tą Estijos atvejį, kada infliacija užkilo labai daug. Didelė infliacija reiškia, kad palūkanos normos turėtų būti, kas turi skolas, pakankamai aukštos. Žmonės ištaškė kaip per gerą vakarėlį pinigus ir dabar suprato, kad tai buvo klaida“, – teigia T. Gudaitis.
Lietuvos pensininkai skursta
Ekonomistas Romas Lazutka mato kitą problemą – didelį esamų ir būsimų pensininkų skurdą, kurio jokios papildomai kaupiamos lėšos neišspręs.
„Paradoksas, nes 40 procentų pensininkų skurde. Yra privati pensijų sistema, panašiai kaip privatūs automobiliai ir privatūs dviračiai, tai valstybė turi garantuoti viešąjį transportą ir viešąsias pensijas, kurios turi būti pakenčiamos, iš jų turi būti galima išgyventi. O privačios pensijos turi būti privatus reikalas“, – kalba R. Lazutka.
Politikams reikia kuo skubiau tvarkyti Sodros pensijas ir pagaliau pakelti pensijas iki oraus pragyvenimo lygio, nes pinigų tam yra – beveik 4 milijardai.
„Sodroj kaupiasi rezervas. Šiais metais virš 700 milijonų Sodros biudžeto perteklius ir jis eina į rezervą. Tai yra tik todėl, kad nesutvarkyta mokesčių sistema Lietuvoje, tai dabar pensininkai gelbėja valstybės biudžetą dėl to, kad buvo užsimota daryti mokesčių reformą ir ji nebuvo padaryta“, – komentuoja ekonomistas.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „TOP 3“ žiūrėkite pirmadienį – penktadienį 21:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „TOP 3“.
.jpg)
