Jeigu didžioji dalis kandidatų bent kiek tikėtų savo pergale rinkimuose, kampanija būtų aršesnė ir įdomesnė. Taip situaciją vertina politologas Vincentas Vobolevičius. Nors trečiųjų priešrinkiminių debatų laida jo vertinama kaip gerokai aktyvesnė už ankstesnes, esą vis tiek matyti, kad kandidatai siekia kitų politinių tikslų, atsižvelgdami į savo interesus. Tai esą rodo ir neišraiškinga politinė agitacija, nebylojanti apie didelį norą laimėti rinkimus.
„Kandidatai bando save pateikti geroje šviesoje – daugiau yra pozityvių kampanijų. Vyksta pozityvi, bet tuo pačiu ir nuobodi kampanija, nes ji išduoda, kad siekiama gražiau save parodyti negu bandyti įsivelti į kovą su kruvinais krumpliais dėl prezidento posto“, - kalbėjo V. Vobolevičius.
Panašios nuomonės laikosi ir politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo teigimu, tokie rinkimai neįdomūs ir visuomenei. „Ar jus labai domintų krepšinio varžybos, kur viena komanda ryškiai pranašesnė už kitą? Kai varžybos neturi intrigos, kas laimės, jos neįdomios.“
Visgi, pasak V. Vobolevičiaus, rinkėjai jau išmoko atskirti, kurie kandidatai tiki, tuo, ką kalba, o kurie tik kalba tai, ką reikia. „Žmonės neturi laiko daryti analizių, bet per 20 metų yra išmokę atskirti pigų kalbėjimą nuo drastiško ar įtikinamo kalbėjimo. Pigus kalbėjimas, kuris šiuo metu dominuoja, lemia, kad yra mažas susidomėjimas rinkimais.“
Vytautas Dumbliauskas atkreipia dėmesį, kad visuomenė ko gero jau suprato, kad prezidentas neturi absoliučios galios, todėl ir rinkimai juos domina mažiau. Nors rinkimų favoritas aiškus, daugelis politologų prognozuoja, kad antrojo turo prireiks. Viena iš priežasčių – ir minėtas piliečių pasyvumas.
