Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
,,3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas .
Šiuo metu Civiliniame Kodekse nėra numatyto konkretaus sutarties instituto dėl bendro gyvenimo savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Civilinio Kodekso 6.969 straipsnyje nustatyta, kad ,,Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Šio reguliavimo reikšmė atsiskleidžia žemesnės instancijos teismams privalomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje jungtinės veiklos (partnerystės) institutas yra pagrindas spręsti asmenų, kurie nėra sukūrę šeimos teisinių santykių, turto padalijimo klausimus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiame reguliavime nėra išskirta atskiros sutarties rūšis dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad esamas reguliavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad galėtų sudaryti prielaidas asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti savo turtinius interesus. Todėl tikslinga yra papildyti Civilinio Kodekso normas Projekte išreikštomis nuostatomis.
Civilinio Kodekso 6.589 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nekuriant ir šeimos teisinių santykių, turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.
Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas, įtvirtinantis inter alia šio mokesčio lengvatas, nenumato galimybės neapmokestinti asmenų, kurie buvo sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, paveldimo turto.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Iki šiol Lietuvos teisės sistemoje nėra teisinio aiškumo dėl tokio pobūdžio sutarties. Ji nėra konkrečiai numatyta Civiliniame Kodekse. Įtvirtinus šias pataisas, asmenys turės specialų juridinį pagrindą sudaryti susitarimus dėl bendro gyvenimo vedimo su kitais asmenimis, nesukuriant šeimos teisinių santykių, tačiau apsaugant savo turtines teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimis galės būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato.
Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimui dėl bendro gyvenimo nesukuriant šeimos teisinių santykių Projekte nėra keliamas rašytinės sutarties reikalavimas. Sudaryti rašytinę sutartį ir ją patvirtinti notarine tvarka privaloma tik norint panaudoti šio susitarimo faktą prieš trečiuosius asmenis
Šio susitarimo dalyvių įneštam turtui bus taikomos galiojančios jungtinės veiklos instituto normos dėl turto teisinio režimo ir sutarties šalių dalių jungtinėje veikloje. Pažymėtina, kad jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. Taip pat susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų sutarčiai ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp asmenų, kurie susitaria dėl bendro gyvenimo vedimo gali susiklostyti ir ypatingo pobūdžio fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ypač jeigu asmenys neturi artimų giminaičių ar šeimos, yra pagrįsta šio instituto kontekste išryškinti ir šiuo metu įstatyme numatytą galimybę suteikti teisę inter alia bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su šį leidimą suteikusio paciento sveikatos informacija bei užtikrinti atstovavimo medicinos įstaigoje galimybę priimant su paciento sveikata susijusius sprendimus.
CK 6.589 straipsnis numato asmenis, kurie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Siūlomo sutarties instituto kontekste yra tikslinga į šių asmenų sąrašą įrašyti ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.
Tikslinga papildyti ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį, kuris įtvirtina mokesčio lengvatas, tačiau šiuo metu nenumato galimybės neapmokestinti paveldimo turto, kuris buvo kuriamas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.''
Šiuo metu Civiliniame Kodekse nėra numatyto konkretaus sutarties instituto dėl bendro gyvenimo savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Civilinio Kodekso 6.969 straipsnyje nustatyta, kad ,,Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Šio reguliavimo reikšmė atsiskleidžia žemesnės instancijos teismams privalomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje jungtinės veiklos (partnerystės) institutas yra pagrindas spręsti asmenų, kurie nėra sukūrę šeimos teisinių santykių, turto padalijimo klausimus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiame reguliavime nėra išskirta atskiros sutarties rūšis dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad esamas reguliavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad galėtų sudaryti prielaidas asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti savo turtinius interesus. Todėl tikslinga yra papildyti Civilinio Kodekso normas Projekte išreikštomis nuostatomis.
Civilinio Kodekso 6.589 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nekuriant ir šeimos teisinių santykių, turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.
Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas, įtvirtinantis inter alia šio mokesčio lengvatas, nenumato galimybės neapmokestinti asmenų, kurie buvo sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, paveldimo turto.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Iki šiol Lietuvos teisės sistemoje nėra teisinio aiškumo dėl tokio pobūdžio sutarties. Ji nėra konkrečiai numatyta Civiliniame Kodekse. Įtvirtinus šias pataisas, asmenys turės specialų juridinį pagrindą sudaryti susitarimus dėl bendro gyvenimo vedimo su kitais asmenimis, nesukuriant šeimos teisinių santykių, tačiau apsaugant savo turtines teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimis galės būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato.
Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimui dėl bendro gyvenimo nesukuriant šeimos teisinių santykių Projekte nėra keliamas rašytinės sutarties reikalavimas. Sudaryti rašytinę sutartį ir ją patvirtinti notarine tvarka privaloma tik norint panaudoti šio susitarimo faktą prieš trečiuosius asmenis
Šio susitarimo dalyvių įneštam turtui bus taikomos galiojančios jungtinės veiklos instituto normos dėl turto teisinio režimo ir sutarties šalių dalių jungtinėje veikloje. Pažymėtina, kad jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. Taip pat susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų sutarčiai ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp asmenų, kurie susitaria dėl bendro gyvenimo vedimo gali susiklostyti ir ypatingo pobūdžio fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ypač jeigu asmenys neturi artimų giminaičių ar šeimos, yra pagrįsta šio instituto kontekste išryškinti ir šiuo metu įstatyme numatytą galimybę suteikti teisę inter alia bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su šį leidimą suteikusio paciento sveikatos informacija bei užtikrinti atstovavimo medicinos įstaigoje galimybę priimant su paciento sveikata susijusius sprendimus.
CK 6.589 straipsnis numato asmenis, kurie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Siūlomo sutarties instituto kontekste yra tikslinga į šių asmenų sąrašą įrašyti ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.
Tikslinga papildyti ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį, kuris įtvirtina mokesčio lengvatas, tačiau šiuo metu nenumato galimybės neapmokestinti paveldimo turto, kuris buvo kuriamas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.''
@SKAITYKIME
Atspausdinta iš e-seimas.lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
@NUORODA
Teikia
Seimo nariai
Povilas Urbšys
Ramūnas Karbauskis
Agnė Širinskienė
Rima Baškienė
Arūnas Gumuliauskas
Aušrinė Norkienė
Asta Kubilienė
Laimutė Matkevičienė
Guoda Burokienė
Vida Ačienė
Laurynas Kasčiūnas
Rimantas Jonas Dagys
Seimo nariai
Povilas Urbšys
Ramūnas Karbauskis
Agnė Širinskienė
Rima Baškienė
Arūnas Gumuliauskas
Aušrinė Norkienė
Asta Kubilienė
Laimutė Matkevičienė
Guoda Burokienė
Vida Ačienė
Laurynas Kasčiūnas
Rimantas Jonas Dagys
Tai padla kunigelis...Ar tik ne tokie iskrypeliai,pamirse Dievo mokyma apie vyra ir moteri,ir vaikus tvirkina? Nenustebciau...
Berods po šio dvasininko palaiminimo Vilniaus meras įsisvajojo, kad buvo sutuoktas
Ir čia komentuoja kunigas?!
Lauk jį iš bažnyčios!
O gal jis toks pats ped.. kas!
Lauk jį iš bažnyčios!
O gal jis toks pats ped.. kas!
30 sidabrinių...nieko naujo ant šios žem
YĖ
Dievas sutvėrė vyrą ir moterį,bei pasakė,jog vyras ir žmona taps vienu ir joks žmogus te neišskirs.Suprantama,čia taikoma santuokos sakramentui,šiais laikais madinga šeimoje gyventi ir ne susituokus,tačiau tradicinėje,kur vyrauja meilė tarp vyro ir moters.Gėda klausyti,kai dvasiškis prarades šventosios dvasios dovaną ir įtariu net tikėjimą gali taip nepaisyti šv.rašto.Jis kaip fariziejus ar rašto aiškitojas,žino,mato,kad tai ne tiesa,bet savo įrodinėja.Juk fariziejai matė Jėzaus stebuklus,girdėjo jį pranašaujant,pasamonėj žinojo,kad jis Dievo sūnus,bet neigė tuos faktus.Taip ir ,,kunigas"Sasnauskas žino,kad šeima yra laikoma tradicinė vyro ir moters sąjunga,tačiau dėl neaiškių priežasčių jis skalambija kitaip.Gaila šio dvasiškio,pardavė sielą nežinia kam.
Šaunuolis!!!
Paskaitykit Bibliją, Kunige, ir nekils kvailų klausimų.
Matyt finansinės problemos . Jei ne blogiau. Bet ar dūšios pardavimas padės.
Aš ir gi nesuprantu: kodėl žemė yra skritulio formos, o ne kriaušės? :D
Kunigas Julius Sasnauskas: nesuprantu, kodėl sunku du mylinčius vyrus arba dvi moteris vadinti šeima