„Žinoma, kad aš suprantu, kad lygiagrečiai vyksta dalykai Lietuvoje ir kultūros bendruomenės balsą girdžiu. Buvau susitikęs su jos atstovais. Bet aš manau, kad šiandien mums svarbu suprasti, kad jeigu, na, sakykime, tos durys buvo atidarytos, tai tikrai ta proga reikia pasinaudoti. Ir šito reikia ne kažkam politikoje. Bet to reikia pirmiausia ir patiems kultūros žmonėms, nes priešingu atveju tos durys gali ir nesidaryti arba atsidaryti tiktai iš dalies“, – interviu portalui lrt.lt metu kalbėjo G. Nausėda.
Pasak lrt.lt, Italijoje vykusiame renginyje buvo tiek lietuvių, tiek užsieniečių, kurie dėvėjo kultūros bendruomenės protesto simbolius. Tiesa, G. Nausėda sako, kad klausimų dėl to nesusilaukė, o Kultūros ministerijos likimas „Nemuno aušrai“ ir dėl to kilę atgarsiai turėtų likti Lietuvos vidaus politikos ribose.
„Aš nė vieno klausimo su tuo susijusio nesusilaukiau ir nežinau, kas laikė tuos ženklus įsisegęs atlape, kas ne. Bet, man atrodo, na, bent jau italams nelabai žinoma, kodėl vyksta šitas protestas. Mes, aišku, savo pačių pastangomis galime suaktualinti jį ir pabandyti italus supažindinti su šito protesto motyvais“, – kalbėjo valstybės vadovas.
„Ar tai padės kultūros sezonui skleistis? Abejoju. Taip kad gal palikime tuos dalykus, kurie yra vidaus politikos dalis vidaus politikai. Išsispręsim“, – tikino G. Nausėda.
Tiesa, jis nepasakė, ar sprendimas bus pasiektas atsižvelgus į kultūros bendruomenės reikalavimą, kad nuo Kultūros ministerijos būtų atribota „Nemuno aušros“ partija.
„Aš visada esu atviras kalbėtis. Tik, žinote, norėtųsi, kad iš anos pusės taip pat būtų pagarba, bent jau supratimas tam, kad mes sprendžiame ne tokius jau ir paprastus uždavinius. Prezidentas pats politinių koalicijų nedėlioja, tai yra koaliciją sudarančių partijų pasirinkimas. Iš to kyla tam tikros pasekmės, kuomet jau kalbame apie tai, kokie konkretūs žmonės užpildys skirtingas ministerijas. Ir, taip, kartais tenka priiminėti sprendimus, kurie gali man pačiam nepatikti“, – apibendrino G. Nausėda.
ELTA primena, kad sekmadienį įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose vyksta įspėjamoji streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ – menininkų, muzikantų, muziejininkų, aktorių, atlikėjų, dailininkų bendruomenės atstovai reikalauja, kad Kultūros ministerija būtų atribota nuo Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“. Nors įstaigos ir kolektyvai visoje šalyje streikuoja organizuodami įvairius renginius, akciją vienijantis simbolis – 14 valandą skambėjusi kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.
Įspėjamasis streikas vyksta nepaisant to, kad penktadienį iš pareigų atsistatydino „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius. Vis tik, Kultūros asamblėjos atstovai pabrėžė, kad tai nesprendžia pagrindinio jų keliamo reikalavimo – atriboti Kultūros bendruomenę nuo „Nemuno aušros“.
Šalies vadovui Gitanui Nausėdai paskyrus „aušrietį“ kultūros ministru, kilo pasipiktinimo banga – kelti klausimai dėl politiko kompetentingumo, sugebėjimų, nevienareikšmiškų pasisakymų. Netrukus dėmesio centre atsidūrė politiko pasisakymai apie Krymą, Ukrainą, klausimų kėlė kuriam laikui iš ministerijos patalpų dingusios Ukrainos vėliavos.
Savo ruožtu praėjusią savaitę Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas – bene tūkstantis susirinkusių kultūros sektoriaus atstovų reikalavo, kad Kultūros ministerija neliktų „Nemuno aušros“ rankose. Kultūrininkai taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 76 tūkst. žmonių.
Be to, dėl sprendimo Kultūros ministeriją perduoti „Nemuno aušrai“, nuo Prezidentūros, Kultūros ministerijos bei Vyriausybės atsiribojo bei nutraukė bendradarbiavimą ne viena kultūros įstaiga ir iniciatyva.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šiuo metu Romoje vyksta Lietuvos kultūros metų Italijoje (Lithuanian Culture Year in Italy 2025–2026) atidarymas, skirtas garsaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam gimimo metiui. Renginys apima iškilmingą ceremoniją Quirinalo rūmuose (Palazzo del Quirinale) ir atidarymo koncertą su Čiurlionio muzikos atlikimu dirigento Roko Zubovo ir Eos kvarteto interpretacija. Jame dalyvauja Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Italijos prezidentas Seržas Matarela.
