„Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.
Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas paprašė ligoninės vadovybės per dvi savaites pateikti išsamius duomenis apie įsiskolinimus tiekėjams, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
Pasak L. Kukuraičio, ši informacija būtina siekiant įvertinti ligoninės finansinę situaciją ir galimą jos poveikį paslaugų teikimui. Ministras pažymėjo, kad dėl įsiskolinimų tiekėjai gali nustoti tiekti reikalingas medicinos priemones ir medžiagas, todėl kyla rizika, kad sutriks ligoninės darbas.
„Tos dvi savaitės yra duotos tam, kad KUL vadovybė pateiktų duomenis ir planus, o mes galėtume dalininkų susirinkime priimti tinkamus sprendimus“, – sakė L. Kukuraitis.
Sprendimą dėl atlyginimų palieka vadovybei
Paklaustas apie ligoninės siūlymą keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką, ministras teigė, kad pagrindinis iššūkis – didelė darbo užmokesčio fondo dalis įstaigos biudžete ir nepakankamas finansavimas augantiems įsipareigojimams vykdyti.
„Jeigu darbo užmokestis pagal šakinę kolektyvinę sutartį auga, o lėšų gaunama nepakankamai, kad būtų galima subalansuoti jau turimus minusus ir dar užtikrinti tą augimą, vadovybė ieško sprendimų“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, ar ligoninės pasirinktas atlyginimų skaičiavimo sistemos keitimas yra tinkamiausias sprendimas, pasak L. Kukuraičio, bus galima įvertinti gavus papildomus duomenis.
„Aišku, kodėl tai daroma, nes būtent darbo užmokesčio fondas yra didžiausia išlaidų dalis“, – sakė ministras.
L. Kukuraičio teigimu, atsakomybė už susiklosčiusią situaciją tenka tiek ankstesniems politiniams sprendimų priėmėjams, tiek dabartinei ligoninės vadovybei.
„Praėjusioje Seimo kadencijoje buvo apsispręsta jungti šias ligonines, o būdas, kaip tai buvo padaryta, ir kaip paskui buvo vadovaujama bei valdoma ši įstaiga, yra nemaža dalimi tiek to meto politikų, tiek dabartinių vadovų atsakomybė“, – teigė ministras.
Ligoninės profsąjungos nepritaria siūlomiems pakeitimams
Kaip skelbė ELTA, KUL darbuotojų profesinės sąjungos nepritaria ligoninės vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie leistų įvertinti siūlomų pakeitimų būtinumą.
Ligoninės vadovybė savo ruožtu įspėja, kad nekeičiant dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų. Taip pat perspėta, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.
Ligoninėje 2025 metais dirbo 3 020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. KUL uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
