Ministras BNS šią savaitę akcentavo, kad „kritikuojamas modelis, kuris net viešai nepaskelbtas“, nepradėtos jo derinimo procedūros, kurias ministerijos vadovas žadėjo užtikrinti.
„Šiame etape, kol derinimas net neprasidėjo, jau modelį kritikuoti, kad žmonės negaus paslaugų arba kad žmonės turės susimokėti daugiau negu mokėdavo, yra, sakyčiau, iš piršto laužti dalykai“, – teigė L. Kukuraitis.
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl planuojamo įstatymo vyksta dialogas su socialiniais partneriais.
„Kas savaitę ir dar dažniau yra vis kiti partneriai kviečiami, kad iš įvairesnių perspektyvų pamatytume būsimo modelio stiprybes ir grėsmes, kurias reikia suvaldyti. Yra tikrai daug susitikimų ir plačių, ir atvirų, ir įvairiausių“, – sakė L. Kukuraitis.
„Kad į tuos atvirus susitikimus tie partneriai, kurie kritikuoja, nebūtinai ateina, tai nereiškia, kad nesitariame. Šiaip mūsų darbo stilius būtent yra toks, kad modelis turi būti išdirbtas maksimaliai su praktikais, nes praktikai turės jį įgyvendinti“, – pažymėjo ministras.
Kukuraitis: yra nežinomybės, diskutuojama apie apmokėjimo principus
Taip jis kalbėjo po to, kai opozicinių konservatorių pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje dalis pacientų organizacijų ir nevyriausybininkų išsakė kritiką dėl rengiamo įstatymo koncepcijos stygiaus, pasigedo dialogo su Sveikatos apsaugos (SAM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijomis.
Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis šioje konferencijoje kritikavo galimą mokestį pacientui kaip vieną potencialių reformos finansavimo šaltinių, kuris galėtų mažinti paslaugų prieinamumą senatvės pensiją gaunantiems žmonėms.
„Tie, kurie kritikavo, taip pat buvo tam tikru metu atsakingi, kad tai padarytų, bet jie irgi nepadarė. Tiek politikai, tiek valstybės tarnautojai tuo metu buvo pasamdyti tam, kad padarytų šitą darbą, bet jie irgi to nepadarė“, – nurodė L. Kukuraitis.
„Tai yra be galo sudėtingas procesas. (...) 30 metų yra kalbama apie tai, kad šios (slaugos ir globos – BNS) sistemos turėtų veikti kartu kaip viena, ir niekas rimto proveržio nepadarė. Ir nepadarė dėl to, kad tai yra labai sudėtinga“, – sakė jis.
Sveikatos apsaugos ministras kalbėjo, kad intensyviai dirbama su savivaldybių, sveikatos priežiūros įstaigų ir priežiūros namuose atstovais, minėdamas Lietuvos savivaldybių asociaciją, Kauno savivaldybę, Mažeikių, Telšių įstaigas.
„Būtent tie, kurie labiausiai nerimauja, su jų atstovais, vadovais nuolat susitikinėjame, ir modelis vystomas, artėjame, bent jau iš mūsų pusės, dar reikia su SADM suderinti“, – nurodė L. Kukuraitis.
Pasak ministro, rengiamo modelio kritikai žino, kad integruotų slaugos ir socialinių paslaugų modelį sukurti yra sudėtinga. Jis kritiką siejo su „tam tikru politiniu sezonu“.
„Kitas dalykas – nežinomybė, o yra nežinomybė, nes paskelbta, kad nuo 2029 metų turėtų veikti bendra sistema. Ta nežinomybė irgi turi didelį įtampos kiekį. Kol vyksta procesas ir modelis, kurį būtų galima aptarinėti, galutinai nepateiktas, tol ta įtampa neišlaikoma ir bandoma kritikuoti tai, kas dar yra kūrimo procese, – tai nėra visai konstruktyvu“, – sakė L. Kukuraitis.
Pasak jo, dėl mokamų ir nemokamų paslaugų diskutuojama, ar visa sveikatos priežiūros dalis, kuri būtų ilgalaikės priežiūros pakete, turėtų būti nemokama, siekiant žmonėms nebloginti situacijos.
„Gal verta išlaikyti principą, kad už sveikatos dalį yra visiškai apmokama iš PSDF, kaip ir priklauso pagal Konstituciją. Vis dar yra daug vertinimo, derinimo, ieškojimo, ir ieškoma geriausių sprendimų, nes dešimtmečiais niekas jų neatrado ir nesutarė, kad jie būtų“, – sakė ministras.
Rudens sesijoje – pagrindinis įstatymas, pavasario – lydintieji aktai
L. Kukuraitis teigė, kad pagrindinis įstatymas parlamentui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje, o pavasario sesijoje arba vėliau – teikiami lydintieji teisės aktai.
„Esame įsipareigoję šioje sesijoje pateikti Seimui, kad tas koncepcinis įstatymas, esminis įstatymas, kuris apibrėžtų, kas yra ilgalaikė priežiūra, ir sudėliotų pagrindinius principus, būtų svarstomas (...), kad pavasarį jau galėtume eiti su poįstatyminiais, o jeigu reikės – ir vėliau“, – nurodė ministras.
Jis tai vadino „ilgu procesu“, prognozuodamas „gana daug“ kitų su sveikatos priežiūra ir socialine apsauga susijusių įstatymų pakeitimų.
Pasak ministro, integruotos sveikatos ir socialinės priežiūros užtikrinimas būtų labiau SADM atsakomybė, nes siekiama šias paslaugas organizuoti „per savivaldybes, kurios turi ir mato savo žmones arčiau“.
„Aišku, Sveikatos draudimo fondo biudžeto dalis yra skiriama slaugai, ir yra labai svarbu, kad susiformavęs sveikatos priežiūros paslaugų namuose tinklas, kurias paprastai teikia šeimos gydytojų pirminės grandies komandos, išliktų ir sustiprėtų“, – sakė L. Kukuraitis.
Ministras akcentavo, kad paslaugų tiek sveikatos, tiek socialinėje srityse yra per mažai.
„Dėl to tikrai nereikia gąsdintis dabartiniams paslaugų teikėjams nei sveikatos, nei socialinės srities, nes visų reikės ir reikės dar daugiau“, – nurodė ministras.
„Dabartiniame etape kviesčiau konstruktyvumui, susitelkimui, nes žiūrint iš asmens perspektyvos, visi Europos modeliai rodo, kad būtent apjungtas modelis yra geriausias pacientams“, – kalbėjo jis.
Pokyčiai dėl slaugos
SAM ir SADM rugsėjo pradžioje pristatė planus slaugos ir socialines paslaugas teikti „vieno langelio“ principu. Tam rengiamas Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektas, kuriuo numatoma įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį.
Projekte numatoma sujungti socialines ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje, taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį.
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojami keturi šaltiniai: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos.
Kaip skelbta, įstatymo projektą planuojama Seimui vėliausiai pateikti šių metų lapkritį, o pokyčiai įsigaliotų nuo 2029 metų sausio.
L. Kukuraitis ir Inga Ruginienė anksčiau sakė, kad pertvarka leis tikslingiau paskirstyti specialistus ir resursus, atliepiant kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikant darbuotojus prie sistemos, išvengti besidubliuojančių paslaugų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
