Pašnekovo teigimu, sovietmečiu (Pokario metais) buvo laikoma, kad sovietinis žmogus neturi religinių prietarų, todėl ir religinės šventės jam nepriklauso.
„Stalino laikais tai ypatingai griežtai būdavo žiūrima, galėjo ir lagerio gauti. Vėliau, Chruščiovo atšilimo laikais, gal liberaliau buvo žiūrima, bet vis tiek netoleruojamas bažnyčios lankymas.
Buvo oficialiai aiškinama, kad bažnyčią gali lankyti tiktai visiškai nemąstantys, primityvūs asmenys. O išsilavinęs, inteligentas jokiais būdais į bažnyčią neis. Ir, aišku, jokių kalbų apie asmens laisves negalėjo būti. Ir taip buvo faktiškai iki Sąjūdžio laikų“, – prisiminė L. Klimka.
Švęsti turėjo itin slaptai
Etnologas pasakoja, kad švenčiantys Kalėdas taip pat turėdavo būti itin atsargūs, kadangi jei apie tai sužinodavo sovietinė valdžia, žmogus netgi galėjo netekti savo darbo, ypač, jei žmogus užimdavo vadovaujančio asmens ar pedagogo poziciją.
Kadangi tuo metu buvo laikoma, kad organizacijos vadovai ar mokytojai bei dėstytojai negali būti religingi.
„Jeigu tu nuėjai ir pamatė tave, ypač mokytojai buvo šitaip stebimi, tai viskas. Rytojaus dieną rašyk pareiškimą, kad išeini iš darbo. Čia jau partija budri būdavo ir skundikų atsirasdavo, deja“, – prisimena L. Klimka.
Todėl realiai nei mokyklose nei darbovietėse žmonės sovietmečiu negalėdavo švęsti mums visiems žinomų Kalėdų, o net ir namuose jie tai stengdavosi daryti slaptai.
„Kūčių vakarienė, tai būdavo slaptoji vakarienė už nuleistų užuolaidų. Nors tą pasipriešinimo dvasią lietuvių tauta buvo išlaikiusi. Todėl aš matydavau, kaip kitą dieną mokykloje mes vaikai vienas kitą vaišindavome kūčiukais“, – tikino etnologas.
Apribodavo ir kokį maistą galėdavo įsigyti gyventojai
Tiesa, norėdamas atpratinti visuomenę nuo Kalėdų šventimo sovietinis režimas tai darė netgi apribodamas tam tikro maisto įsigijimą.
Štai, pasak L. Klimkos, didžiosiose parduotuvėse gyventojai ne tik, kad negalėdavo įsigyti tokių vaišių kaip kūčiukai, bet netgi nebūdavo pardavinėjama silkė.
„Neparduodavo silkės, kad žmonės neturėtų iš ko Kūčių vakarienę pasiruošti. Kalėdinių eglučių nepardavinėdavo, eglutės atsirasdavo tiktai po Kalėdų iki Naujųjų metų“, – tikino L. Klimka.
Tuo metu šventiniai vakarai būdavo skirti ne Kalėdų o Naujųjų metų proga. Tuo metu kaip dovanas (Naujųjų metų proga) mokiniai gaudavo maišiuką saldainių, sausainių, vaflių.
O tuo metu suaugusieji gaudavo vadinamąjį pajoką.
„Tai būdavo konservuotų žirnelių stiklainis, tirpi kava ir dar tokia višta, vadinama balerina, nes labai liesa buvo. Tai būdavo Naujųjų metų sovietinis sutikimas, taip aprūpindavo mus valstybė. Žinoma visa tai ne už dyką, už savo pinigus“, – pasakojo L. Klimka.
Kalėdos Lietuvoje ir Rusijoje švęstos seniai, bet kalėdinės eglutės tradicija prigijo tik 19 amžiuje, kai iš pradžių diduomenė, o vėliau ir vargingiau gyvenantys žmonės ėmė puošti egles arba pušis. Pirmąją eglę savo privačiuosiuose apartamentuose dar 19 amžiaus pradžioje pasipuošė iš Vokietijos kilusi princesė Šarlotė. Taigi puošti kalėdines eglutes pradėta kopijuojant vokiškąją tradiciją.
Žaisliukai su Stalinu ir karikatūros su eglute
Kaip anksčiau buvo rašyta naujienų portale tv3.lt, Kalėdos Lietuvoje ir Rusijoje švęstos seniai, bet kalėdinės eglutės tradicija prigijo tik 19 amžiuje, kai iš pradžių diduomenė, o vėliau ir vargingiau gyvenantys žmonės ėmė puošti egles arba pušis. Pirmąją eglę savo privačiuosiuose apartamentuose dar 19 amžiaus pradžioje pasipuošė iš Vokietijos kilusi princesė Šarlotė. Taigi puošti kalėdines eglutes pradėta kopijuojant vokiškąją tradiciją.
Vos užgriuvus revoliucijai Kalėdos buvo panaikintos, jos pakeistos komunistams daug priimtinesnėmis komjaunuolių šventėmis.
Buvo mėginama įtikinti, kad Kalėdos pagoniška šventė, kurią švenčia tik tamsuoliai, o išsilavinę komunistai neužsiima tokiais niekais. Bandyta net įrodyti, kad mergelė Marija niekada negyveno, esą kitu atveju būtų rasti jos kaulai.
Visgi bolševikus šokiravo faktas, kad to niekas nepriėmė. Žmonės ir toliau šventė Kalėdas. Tai taip nervino bolševikus, kad 1928 metais jie ne tik dar kartą uždraudė Kalėdas, be ir nusitaikė į kalėdinę eglutę. Eglutė buvo laikoma buržuazinio gyvenimo simboliu ir net vaikams buvo mėginta įteigti, kad tai – nereikalingas švenčių aksesuaras. Tiesa, eglutes žmonės slapta puošdavo, o žaisliukų nebuvimo problemą spręsdavo savaip. Darydavo juos iš papier-mashe, megzdavo, siūdavo.
Tiesa, laikai buvo sunkūs, todėl 1935 metais Stalinas bado ir didžiojo teroro išvargintus vaikus nutarė pradžiuginti švente. Leista vėl puošti eglutes, bet šios sietos nebe su religine švente, o su Naujaisiais metais. Taip imta orientuotis į ateitį ir grubiai naikinti senąsias tradicijas. Grįžo ir Senis Šaltis, tik dabar jis buvo kitoks nei Senis Kalėda ar senasis mitinis herojus, kuris lankė carinės Rusijos vaikus.
Šalia jo atsidaro ir Snieguolė, net šventinių eglučių puošyba buvo pakeista. Mėlynas žvaigždes, dedamas ant eglučių viršūnių, pakeitė raudonos penkiakampės, atsirado žaisliukų su Stalino ir Lenino veidais. Šventės tapo politikos dalimi, religijai vietos nebeliko, o nuo kalėdinių eglučių šypsojosi ūsuoti politikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
