Pavasarį Vilniaus apygardos teismas atvers pirmuosius puslapius garsiausioje šių metų Lietuvos kriminalinėje byloje. Devintojo dešimtmečio viduryje Kauną terorizavusių Vilijampolės „daktarų“ gaujos ir jų konkurentų bei verslininkų kovos lauke – per dešimt aukų, o keli vyriškiai paslaptingomis aplinkybėmis yra dingę be žinios.
Prokurorai, šeštus metus tiriantys „daktarų“ nusikaltimus, šių metų sausio 11-ąją teismui perdavė pirmąją bylą, kurioje kaltinami šios gaujos įžymybės – Lukiškėse kalinamas Egidijus Abarius-Goga, parodymus duodantis ir laisve besimėgaujantis Virginijus Silvestravičius, Rolandas Zaveckas-Džempis, Virginijus Vancevičius ir kiti asmenys.
Henytė – pagrindinė bylos figūra
Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ pasirodžius pirmajam viešam Kauno kriminalinės garsenybės Henriko Daktaro-Henytės interviu iš Lukiškių kameros, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas žiniasklaidai suskubo pranešti, jog 30 įvairių nusikaltimų kaltinamo Henytės byla teismą turėtų pasiekti jau pavasarį.
Jau 4 mėnesius kalėjimo vienutėje kalinamas 52 metų H. Daktaras įtariamas buvusių bendražygių – Rimanto Ganusausko-Mongolo, Roberto Borcherto-Karabaso ir Arvydo Vilčinsko – nužudymais.
Be to, H. Daktaras įtariamas kartu su E. Abariumi-Goga 1993–2001 metais vadovavęs „daktarų“ gaujai, neteisėtai laikęs ginklus, sprogmenis ir šaudmenis. Taip pat jis įtariamas kėsinimusi nužudyti kitados garsų mašinvagį Raimundą Petraitį-Mondę, turto grobimais, prievartavimais, smurto naudojimu, grasinimais ir šantažu.
Ugningo meilės romano atomazga
Iš Policijos departamento kabinetų sklinda kalbos, kad judinti „daktarų“ senbuvius imta po to, kai 2007-ųjų gruodį buvo sulaikytas vienas įtakingiausių iš jų – V. Silvestravičius.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis V. Silvestravičius 1993 metais neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Jis ketino tuoktis, tačiau jo merginą po išsiskyrimo persekiojo buvęs draugas Arvydas Liutkus, sietas su brolių Žydrūno ir Sauliaus Čiapų automobilių vagių gauja.
V. Silvestravičiui ir jo draugei sulaukus eilinių grasinimų, 1993-iųjų rudenį „daktarų“ veikėjas, važiuodamas Kaune automobiliu su draugais, pamatė gatve važiuojantį A. Liutkų ir jį pasekė. A. Liutkus buvo nušautas, kai atvyko į Kaune, Ašigalio gatvėje, veikusią degalinę. Tuo metu prie jo privažiavo automobilis, jo keleivis atsidarė langą ir paleido kelis šūvius iš pistoleto.
Vėliau A. Silvestravičius vedė buvusią A. Liutkaus merginą, su ja gyvena iki šiol.
Praėjus kuriam laikui, Kauno „Vilijos“ kavinėje buvo įvykdytas vienas žiauriausių anų laikų nusikaltimų – šūviais iš automatų sušaudyti penki Henytės aplinkos žmonės. Tąsyk tarp „daktarų“ buvo nutarta šiems žuvusiesiems ir suversti kaltę už A. Liutkaus nužudymą.
„Akistatos“ šaltinių teigimu, A. Liutkaus mirties paslaptis buvo įminta tik 2007 metais, kai su kriminalistais aktyviai pradėjo bendradarbiauti keli buvę Kauno kriminalinio pasaulio veikėjai. Netrukus pačiam V. Silvestravičiui prabilus apie minėtą nusikaltimą, po jo sulaikymo atlikus kelių asmenų apklausas, be to, sulaužius tylėjimo įžadus kitiems vilijampoliečiams, iš mirties taško pradėjo judėti kitos Kauno „daktarams“ neįtikusių ar su jais konfliktavusių kitų grupuočių atstovų paslaptingų mirčių bylos.
Jaunimui dirigavo Goga
Kitą labai sunkų nusikaltimą Kauno „daktarų“ grupuotės nariai padarė 2000 metais.
Džempis (iš kairės) ir Goga kaltinami žmogžudyste. Akistatos archyvo nuotr.
Kaltinamojo E. Abariaus-Gogos, kuris buvo laikomas vienu gaujos šulų, namuose pagalbiniu darbininku dirbo Edmundas Borodinas. E. Abarius, sužinojęs, kad E. Borodinas netinkamai elgiasi su jo sūnumi, 2000-ųjų vasaros pabaigoje surinko kitus „daktarų“ grupės narius, kad šie nužudytų jo sūnaus skriaudiką. Keturi kaltinamieji, vykdydami Gogos nurodymą, aptarę nusikaltimo planą, E. Borodiną nužudė ir užkasė Kulautuvos girininkijos miške. Jo lavonas buvo atkastas praėjusių metų kovo mėnesį.
Šioje byloje visi kaltinamieji, išskyrus vieną, ne kartą jau buvo teisti už anksčiau padarytus nusikaltimus. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto veikdami kaip organizuota grupė.
V. Silvestravičius ir V. Vancevičius jau prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, teigia, kad gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis.
Šiuo metu Goga bei H. Daktaras yra bene vieninteliai, kurie teismo laukia už grotų.
Prokuroro nutarimu apribotos kaltinamojo E. Abariaus ir jo giminaičių nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą. Taip pat apribotos ir kaltinamojo R. Zavecko nuosavybės teisės į turtą.
Už šias nusikalstamas veikas Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 12 metų.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikys Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Ši byla atskirta iš baudžiamosios bylos dėl šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto „daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veiklos.
Teismas narplios Kuko mirtį
Praėjusią savaitę teismą pasiekė ir pernai Kaune nušauto vieno stambiausių šio miesto kriminalinių įžymybių – 50 metų Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas – žmogžudystės byla.
Kukas pergyveno savo bendražygius, kadaise iš Kauno Žaliakalnio chuliganų virtusius gerbiamais sporto pasaulio veikėjais – Lietuvos dziudo federacijos prezidentą Vidmantą Stankevičių (Stankę arba Smauglį), kuris buvo nužudytas dar 1998-ųjų spalį, bei 2001-ųjų pabaigoje snaiperio kulkos pakirstą Lietuvos bokso federacijos vadovą Remigijų Daškevičių (Daškę).
Vis dėlto praėjusių metų kovo 17-osios vakarą atėjo ir Kuko eilė. Tą dieną viename bute, esančiame Kaune, Laisvės alėjos 81-ajame name, šalia viešbučio „Kaunas“ ir Centrinio knygyno, senosios kauniečių mafijos kartos veteranu pramintą A. Žemaitį patiesė dvi artimo draugo Valdemaro Labanausko, turinčio Labano ir Labanso pravardes, paleistos kulkos.
Po dviejų dienų laukdamas teismo sprendimo, kuriame jam buvo paskirtas suėmimo laikotarpis, Labansas nebuvo kalbus ir savo kaltę kategoriškai neigė. Žurnalistų paklaustas, dėl ko nužudė A. Žemaitį, nenoriai žvelgdamas į fotografus V. Labanauskas teigė nušovęs Kuką gindamasis. „Jis puolė – aš gyniausi“, – teisme sakė Labansas.
Kauno „Sodros“ skyrius ir Kuko artimieji V. Labanauskui pateikė beveik 717 000 litų civilinį ieškinį. Jam gresia kalėjimo bausmė nuo 7 iki 15 metų.
Susiginčijo dėl automobilio vertės?
Lemtingą vakarą abu vyresnės kartos Kauno šešėlinio pasaulio veikėjams priskirti vyriškiai svaiginosi alkoholiu. Neatmestina, jog prieš išsitraukdami ginklus abu vartojo ir kvaišalus. Tačiau šią versiją pareigūnams kategoriškai neigė Labansas. Jis taip pat paneigė, kad prieš konfliktą su Kuku lošė kortomis.
Pareigūnų duomenimis, abu vyrai susiginčijo dėl norimo parduoti automobilio kainos. Nužudymu įtariamas Labansas aiškino, esą Kukas buvęs taip įsiutęs, kad griebęs jo, buto šeimininko, pistoletą ir ėmęs pyškinti. Tada V. Labanauskas stvėręs antrą kovinį ginklą ir esą gindamasis šovęs.
Per apžiūrą nusikaltimo vietoje tyrėjai aptiko du kovinius pistoletus ir tris medžioklinius lygiavamzdžius šautuvus. Visi ginklai laikyti legaliai.
Neatskleidė žudikų pavardžių
Kaune pasakojama, jog prieš mirtį Kukas, anksčiau kriminaliniuose sluoksniuose turėjęs didžiulį autoritetą, pastaruoju metu vis dėlto laikėsi nuošalyje. Kur kas dažniau jis būdavo pastebimas ne įtartinose draugijose, o sutuoktinės Deimantės ir jų mažamečio vaiko draugijoje.
Paskutiniais mėnesiais A. Žemaitis ne kartą buvo pastebėtas vienas vaikštinėjantis gimtajame Kauno Žaliakalnyje esančiame prekybos centre. Šiose patalpose kadaise veikė garsus mieste restoranas „Žalias kalnas“, kuriame Kukas jaunystėje su draugais mėgdavo leisti audringus vakarus.
Nužudytojo bičiuliai prisiminė, jog šioje vietoje veikiančioje parduotuvėje jis ne tiktai pirkdavęs maisto produktus, bet ir tarsi kažką tyliai mąstydamas žingsniuodavo po prekybos centrą.
Neseniai tarp interneto komentatorių pasklido netikėta Kuko žūties versija. Vienas komentatorių rašė, jog paskutinėmis gyvenimo dienomis vyriškis buvo pasiryžęs kreiptis į Policijos departamento darbuotojus, narpliojančius galutinai neištirtus senus Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimus. Neva A. Žemaitis buvo pareiškęs norą suteikti vertingos informacijos kriminalistams, kurie siekė atskleisti kelias įstrigusias rezonansines bylas.
Tačiau tokia versija neatrodo įtikinama, mat likus savaitei iki žūties A. Žemaitis lankėsi Vilniaus apygardos teisme. Ten buvo prisimintas 1993-iųjų pavasarį suorganizuotas nepavykęs pasikėsinimas į jo gyvybę.
Kai kurie teisme liudiję asmenys ir už įvairius nusikaltimus teisiamas Kauno mafijos šulas Jonas Bielskis-Senelis prisipažino, kad jo nurodymu po Kuko automobiliu buvo padėtas sprogmuo – esą už tai, kad A. Žemaitis kortomis J. Bielskiui pralošęs net 10 000 JAV dolerių ir jį pavadinęs sukčiumi. Tačiau teisme Kukas pareiškė, esą į jo gyvybę niekas niekada nesikėsinę ir nė vienam bylos dalyviui jokių pretenzijų neturįs.
Vizitinė kortelė – grėsminga išvaizda
Kuko likimas klostėsi vis dėlto tipiškai, lyg grandinė, susidedanti iš juodų ir baltų Žaliakalnio kiemais šmirinėjančių jaunuolių gyvenimo grandžių. Jis buvo laikomas vienu reketo Lietuvoje pradininkų. Sklando legendos, jog pas pirmuosius stambius nepriklausomos Lietuvos verslininkus apsilankęs Kukas įspūdingas sumas susirinkdavęs netgi neištaręs nė žodžio. Žiaurių reketininkų išpuolių išgąsdintiems anų laikų milijonieriams tik užtekdavę išvysti grėsmingą augaloto A. Žemaičio veidą, ir šie kaipmat atrakindavę įmantrias slėptuves su pinigais, brangiais juvelyriniais dirbiniais.
Bene labiausiai Kukas sugebėjo praturtėti, kai su nuo 1995-ųjų teisėsaugos besislapstančiu Andriumi Jankevičiumi-Pšidze pradėjo spirito kontrabandos verslą. Klestėjimo laikais jis pirko brangius automobilius, įsigijo nekilnojamojo turto prestižinėse Kauno vietose.
Kai dešimtąjį dešimtmetį Lietuvoje prasidėjo privatizavimas, Kukas jau buvo įsitvirtinęs Kaune – savotiškai tarpininkaudavo tarp didžiausią galią turėjusių Vilijampolės ir Žaliakalnio nusikalstamų grupuočių.
Nuo 1990-ųjų A. Žemaičiui kaskart pavykdavo išvengti bausmės, nors jį bandyta kelis kartus nuteisti dėl turto prievartavimų.
Paskutiniais gyvenimo metais dėl nežaboto polinkio lošti azartinius žaidimus ir girtauti Kukas viską prarado ir kritęs nuo draugo kulkų atgulė amžinojo poilsio kukliame šeimos kape Petrašiūnų kapinėse.
TIK FAKTAI
Pirmą kartą E. Abarius teisėsaugai įkliuvo dar 1976 metais. Tada Aukščiausiasis Teismas jį kartu su vėliau autoavarijoje žuvusiu H. Daktaro broliu Mečislovu nuteisė už išžaginimą.
Kauno kriminaliniame pasaulyje E. Abarius iškilo maždaug 1989 metais – iškart po to, kai buvo nužudytas vienas Pšidzės gaujos vadeivų Gintautas Paplauskas-Papla.
Kai 1991 metais į laisvę sugrįžo H. Daktaras, E. Abarius tapo vienu artimiausių jam žmonių.
V. Silvestravičius iki šiol buvo kelis kartus suimtas ir nuteistas. Tačiau jam vis pavykdavo palyginti lengvai išsisukti.
V. Silvestravičius bene labiausiai išgarsėjo 2001-ųjų vasarą, kai kartu su „daktarų“ vadeivomis Vidmantu Gudzinsku-Guzu ir E. Abariumi bandė parduoti nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus paveikslus. Už šį nusikaltimą jis buvo nubaustas pinigine bauda.
Dar 1984-aisiais A. Žemaitis laikytas Žaliakalnyje viešpatavusios iš įvairių sporto šakų dalyvių suformuotai gaujai vadovavusio, buvusio sovietų desantininko Vidmanto Matusevičiaus-Mato dešiniąja ranka. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Matui vadovaujant suburta gauja plėšė turtingus kauniečius ir reketuodavo automobilių servisų meistrus.
1985 metais V. Matusevičius su A. Žemaičiu gavo 2 metus nelaisvės už reketą. Sugrįžęs į laisvę, A. Žemaitis susipažino su įtakingais šešėlinio pasaulio veikėjais ir praplėtė nelegalios veiklos sferą. Būtent dėl to V. Matusevičiaus žmonės iki 1990-ųjų aršiai varžėsi su H. Daktaro vadovaujamais „daktarų“ aplinkos vyrais.
A. Žemaičio nužudymu įtariamo V. Labanausko kriminalinėje biografijoje – du teistumai: 1983 metais – už išprievartavimą, 1993 metais už neteisėtą ginklo laikymą. Abu teistumai jau išnykę.
Nors ir būdamas audringos praeities, prieš 8 metus V. Labanauskas gavo leidimą ginklams medžioklei ir savigynai įsigyti.
