Kritikuojamas siūlymas atsisakyti įskaitos per egzaminus: lietuvių kalba vadinama šalies švietimo pagrindu

Siūlymai keisti šių metų brandos egzaminų eigą ir atsisakyti lietuvių kalbos įskaitos suskaidė švietimo bendruomenę. Kol vieni tokią iniciatyvą sveikina, kitiems kyla klausimas – ar to tikrai reikėjo? Ne ką mažiau šurmulio kelia ir neišsipildę norai egzaminų atsisakyti iš viso – jie esą jau seniai nebeatitinka šių dienų realybės.

Šiemet abiturientų egzaminų sesija gali būti kiek kitokia, mat Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos.

Tvarką siūloma keisti ir dešimtokams – pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) galimai bus vykdomas nuotoliniu būdu. Nuotoliu galimai bus organizuojamos ir abiturientų užsienio kalbų įskaitos žodžiu.

Tėvų, mokytojų ir moksleivių bendruomenės NŠA pasiūlymus priėmė skirtingai. Pastarieji džiūgauja dėl laisvesnio atsiskaitymų grafiko. Kiti sako, kad to negana, o dabartinę egzaminų sistemą reikėtų keisti iš pagrindų ne tik šiems metams, bet ir visiems laikams.

Įskaitos atsisakyti siūlė ir anksčiau

Abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros įskaita kasmet organizuojama nuo vasario mėnesio ir dažniausiai baigiasi kovą arba balandį. Šiais metais, dėl jau beveik metus trunkančio nuotolinio ugdymo, jos siūloma atsisakyti iš viso.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sako, jog moksleiviai taip pat buvo įtraukti į diskusijas apie brandos egzaminų organizavimo tvarkos pakeitimus. Kol kas planuojami pokyčiai esą džiugina. 

„Dėl lietuvių kalbos įskaitos verta pažymėti, jog moksleiviai džiaugiasi, kad jos nebus. Manome, kad dabar jie galės sistemingiau susikaupti ir ruoštis pačiam brandos egzaminui“, – sako S. Aškinytė.

Jos teigimu, brandos egzaminai kasmet abiturientams sukelia daug streso, o ir pati dvylikta klasė nėra lengva. Todėl net ir vienos įskaitos atsisakymas, pasak S. Aškinytės, įtampą kiek sumažina.

REKLAMA

„Ir šiemet matome tą stresą, tikrai dėl nuotolinio mokymosi jo yra šiek tiek daugiau. Kažkiek paveikti galutinius rezultatus tai žinoma galėtų. Labai daug priklauso nuo pačio moksleivio sąmoningumo, kiek jis sugebės išnaudoti šitą laiką kurį turi“, – apie pasiruošimą brandos egzaminams pasakoja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė.

Tokį NŠA sprendimą teigiamai vertina ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

„Jeigu kalbant apie tuos pakeitimus – aišku, kad jie nėra esminiai, nieko jie labai nepakeičia. Patys mokytojai jau seniai siūlė įskaitos atsisakyti, nes ji apskritai nieko nelemia, labiau gal trukdo net ruoštis egzaminams“, – teigia jis.

Mano, kad sprendimai yra nepagrįsti

Kiek kitokios nuomonės laikosi Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas. Jis sako iš viso nesuprantantis, kaip galima atsisakyti būtent lietuvių kalbos įskaitos žodžiu. 

„Kyla man keistas klausimas – kodėl yra atsisakoma lietuvių kalbos įskaitos, kai lietuvių kalba yra valstybinė? Jos mokėjimas, žinojimas, gebėjimas tinkamai ir taisyklingai vartoti ko gero yra vienas iš mūsų valstybės švietimo sistemos uždavinių pagrindinių. 

Gyvas bendravimas, žodinis bendravimas būtent ir duoda galimybę pasižiūrėti iš visų pusių, kiek brandus yra tas moksleivis. Jam taip pat duoda galimybę atskleisti save daug platesniu kampu, negu tik atsakinėjant į kažkokį testą“, – sako D. Trečiakauskas.

Jo teigimu, Lietuvos tėvų forumas tiek ministerijai, tiek NŠA ne kartą teikė tėvų siūlymus ir nuomonę dėl to, kaip turėtų būti vykdomi abiturientų brandos egzaminai, tą padarė ir šį kartą. Visgi, pasak D. Trečiakausko, institucijos ne visada nori išgirsti, kas yra sakoma:

„Kiekvienam valdininkui reikia pradėti mąstyti, galvoti, dirbti ir prisiimti atsakomybę už tuos pokyčius. Daug paprasčiau yra priimti formalų sprendimą, panaikinti kažką. {...} Ar tai duos teigiamą rezultatą, ar duos neigiamą rezultatą, ar priežastis buvo tai naikinti – to niekas nevertina“.

REKLAMA

Egzaminų atsisakyti iš viso kol kas nesvarstoma

A. Navickas jau ne kartą buvo viešai pasisakęs, kad, jo manymu, šiemet brandos egzaminų galbūt reikėtų iš viso nevykdyti. Visgi, ŠMSM ir NŠA tokio siūlymo teigia net nesvarstę.

„Mūsų siūlymas buvo iš viso tą scenarijų svarstyti, kad galbūt pereiti prie to, jog mokytojai vertintų ir nebūtų egzaminų šiuo laikotarpiu.

Dalyvavome tuose keliuose susitikimuose ir diskutavome. Girdėjome tėvų, mokyklos vadovų kai kurių siūlymą svarstyti tą trečią scenarijų dėl egzaminų atsisakymo. Bet tas buvo iš karto atmesta“, – tv3.lt aiškina A. Navickas.

S. Aškinytės nuomone, kol kas Lietuvoje nėra realios galimybės brandos egzaminų atsisakyti. Norint tą padaryti pirmiausia esą reikėtų rasti būdą, kaip suvienodinti visų šalies mokyklų dėstymo kokybę.

„Moksleivių yra skirtingų nuomonių. Tikrai yra tokių, kurie mano, kad egzaminai neturėtų vykti šiais metais, siūlo vertinti pagal vidurkius. Šią akimirką tai yra praktiškai neįmanoma dėl mokyklų skirtumų. Dešimtukas prestižinėje gimnazijoje tikrai nelygus dešimtukui mažo miestelio mokykloje. Tai sukeltų daug problemų.

Mes norime, kad ši laida abiturientų nenukentėtų ir būtų vertinama taip pat, kaip ir kitos abiturientų laidos. Jeigu nebūtų egzaminų iškiltų ir daug problemų su stojimais užsienyje ir bendrai su stojimais į universitetus“, – aiškina S. Aškinytė. 

Norėtų keisti visą sistemą

Kalbos apie šiais metais galimą brandos egzaminų atsisakymą atgaivino ir svarstymus apie bendrą tokių pasiekimų įvertinimų kokybę ir jų vykdymo sėkmingumą. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas D. Trečiakauskas sako, jog dabartinę sistemą reikėtų nedelsiant pertvarkyti taip, kad ji atitiktų XXI a. standartus.

„Patys egzaminai, kokie jie yra, neatitinka šių dienų realybės. Tai nėra klausimas tik šių metų egzaminų atsisakyti, iš principo reikėtų galvoti apie sistemą, kuri leistų įvertinti jaunuolių brandą per tam tikrą laiko tarpsnį, o ne tik pabaigus dvyliktą klasę per tą vieną dieną ar pusdienį.

REKLAMA

Reikėtų pradėti diskusiją mūsų valstybėje apie tai, kas turėtų būti egzaminai, kaip jie turėtų būti organizuojami ir koks jų tikrasis tikslas. Didžioji dalis tėvų sąmoningų, mąstančių sako, kad egzaminų sistema jau atgyvenusi“, – dabartinį brandos egzaminų vykdymo organizavimą kritikuoja D. Trečiakauskas.

Panašios nuomonės laikosi ir asociacijos „Tėvai švietimui“ vadovė Kristina Paulikė. Jos nuomone, jeigu keičiasi pasaulis, kartu turėtų keistis ir moksleivių pasiekimų vertinimo sistemos. 

„Žvelgiant plačiau, akivaizdu, kad bet kokiomis sąlygomis egzaminai, kontroliniai ir kitokie žinių tikrinimo mokyklose metodai turi būti keičiami, nes nebeatitinka šiuolaikinio pasaulio poreikių.

Tam, kad sulauktume pozityvių visos sistemos pokyčių, pradžioje turi keistis požiūris, kuris leistų kurti veiksmingą ugdymosi bei tuo pačiu vertinimo sistemą. Su senu požiūriu nauji pokyčiai neateis“, – sako K. Paulikė.

Ji įsitikinusi, kad pirmiausia užtektų ir paprasčiausiai mažiau akcentuoti brandos egzaminų svarbą – tai esą padėtų ir su dvyliktokų patiriamu stresu, ir apskritai keistų požiūrį į atsiskaitymus.

„Visgi mes per daug akcentuojame egzaminus. Tai darome viešoje erdvėje, mokyklose, švietimo bendruomenėse . Visur girdima standartinė frazė: „Nesimokysi, neišlaikysi egzamino, niekur neįstosi“.

Visa ši atmosfera kelia įtampą bei įkultūrina visuomenėje požiūrį, kad mokomasi dėl egzamino, o ne dėl žinių, svarbių kompetencijų, kurios bus reikalingos gyvenime. Atsisakydami vienų ar kitų vertinimų, mes tik ištraukiame arba įterpiame pavienes kaladėles“, – apie brandos egzaminų sistemos problemas kalba K. Paulikė. 

Kaip teigia ŠMSM, galutiniai sprendimai dėl abiturientų brandos egzaminų organizavimo bus priimti kovo 1 d.


Rašyti komentarą...
I
Irena
2021-01-18 09:45:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gebėjimas kalbėti sumenko tada, kai visų dalykų žinias ir gebėjimus pradėjome testuoti.O tokia kalbėjimo įskaita, kokia dabar yra, visiškai nereikalinga, nes ji tik liudija abituriento finansines galimybes( pilnas internetas galimų pasirinkti tekstų ir tikrai prastokos kokybės). Jokia komisija viso interneto negalės išstudijuoti. Kitas reikalas, kai būdavo abiturientas , atėjęs į įskaitą, ištraukia temą, pusę valandos ruošiasi ir tik tada kalba egzaminuotojui
Atsakyti
0

L
Lituanistė
2021-01-18 11:28:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar dėl įskaitos apsispręs irgi tik kovo 1 dieną? Gal ministerijai reikėtų ryžtis, imtis atsakomybės ir apsispręsti per šį mėnesį, nelaikyti nežinioje - juk mokyklose planuojamas ir laikas, ir testų tvarkaraščiai. Kiekvienam lituanistui akivaizdu, kad toks kalbėjimas, koks yra paskutiniu metu (kai klausimas pasirenkamas iš anksto), yra beprasmis (kalbama tik vertintojui, iškalama atmintinai - taigi, jokių rimtų įgūdžių nesuteikia). O įskaita nuotoliniu būdu - apskritai anekdotas, šimtaprocentinė aktorystė, kai teksto skaitymas vadinamas kalbėjimu. Gaila sugaišto laiko, beklausant tų skaitinių, ir mokytojo savigarbos. Pernai atvargau su dviem klasėm - vien prisiminus ima skaudėti galvą.
Atsakyti
0

A
Aniceta
2021-01-18 08:40:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvių kalbos kalbėjimo įskaita nereikalinga, nes ji neišmokys kalbėti, itin kai iį anksto pasirenka temą ir pasiruošia pasakojimą. užsienio kalbos - suprantama. Va diktantas - būtų rimtas dalykas!
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų