Generalinė prokuratūra leido asmenims, kurie yra sekami, skųstis visoms instancijoms – nuo institucijos, kur atliekama kriminalinė žvalgyba, vadovo iki teismo.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui, Generalinė prokuratūra peržiūrėjo ir atitinkamai pakoregavo poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę užtikrinimo nuostatas, suderino jas su naujojo įstatymo reikalavimais.

Pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, rašoma spaudai išplatintame pranešime.

Atskiri šių teisių ir laisvių ribojimai yra laikini ir gali būti taikomi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Asmuo, manantis, kad kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, turi teisę apskųsti šiuos veiksmus kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui ir prokurorui, o nesutikdamas su prokuroro sprendimu gali paduoti skundą teismui.

Siekiant užtikrinti deramą žmogaus teisių šioje srityje apsaugą, Generalinėje prokuratūroje patvirtinti naujos redakcijos Slaptų kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimo ir kontrolės nuostatai.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Kriminalinės žvalgybos įstatymas pakeitė iki tol galiojusį Operatyvinės veiklos įstatymą.

REKLAMA

Vilkina bylas

Beveik 30 metų Kriminalinėje policijoje dirbęs ir dalyvavęs triuškinant daugelį Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų nusikalstamų gaujų, buvęs Kriminalinės policijos biuro vadovas Kęstutis Tubis portalui Balsas.lt sakė, kad šiuo metu, kaip ir anksčiau, nusikaltėliai naudojasi proga viską skųsti ir užverčia skundais tyrėjus, tyrimo vadovus ir kitas instancijas.

Tulpinių gaujos nariai nuolat prisigalvodavo, kad esą pažeistos jų teisės, norėdami vilkinti bylą ir laimėti laiko. Taip buvo visada. Advokatai pasinaudoja įvairiausiomis spragomis ir tada tyrėjai ir teisėjai nieko daugiau neveikia, kaip tik nagrinėja skundus“, - apgailestavo K. Tubis.

Pasak jo, jeigu byloje surinkta pakankamai įrodymų ir įkalčių, kurie yra pagrįsti, skundai neturėtų būti nagrinėjami, o atmetami: „Kriminalinė policija pradeda tyrimą patikrinusi faktus, įkalčius ir tik gavusi palaiminimą teisme ar prokuratūroje atlieka žvalgybą. Jeigu to nebūtų daroma, nebūtų sutriuškinta nė viena gauja. Dabar, matyt, kriminalistams rankos bus surištos dar labiau, mat nusikaltėliai visada prisigalvos, kad pažeistos teisės į privatų gyvenimą, jeigu jis nusikaltimo planą rengia pirtyje, vonioje ar tualete.“ K. Tubis mėgino patekti į Seimą, tačiau jam pritrūko vos keliasdešimt balsų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų