• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programoms atseikėta beveik trečdalis milijono litų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau nuogąstaujama, kad šie pinigai gali būti išmesti į balą, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų darbo kokybei gerinti šiemet skirta 290 tūkst. litų. Praėjusių metų pabaigoje šalyje veikė 9 tokie kabinetai.

REKLAMA

Narkotikų kontrolės departamento (NKD) prie Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė pirmadienį skubėjo dienraštį patikinti, kad šie kabinetai nėra analogiški Jungtinių Tautų kritikuotiems vadinamiesiems injekcijų kambariams. Visgi iki šiol nebuvo nustatyta, kokios žemojo slenksčio kabinetų teikiamos paslaugos yra privalomos, o kokios – papildomos.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorės Rimos Vaitkienės, nuo sausio 1-osios įsigaliojo žalos mažinimo programų vykdymo tvarka. Privalomomis paslaugomis įvardijamas adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių ir prezervatyvų dalijimas, sveikatos mokymas ir švietimas, informavimas ir konsultacinė pagalba. Papildomos paslaugos – asmens higienos ir priežiūros organizavimas, tvarsliavos teikimas, žaizdų perrišimas, tiriamosios medžiagos paėmimas ir siuntimas tirti, maitinimo, transporto, tarpininkavimo bei atstovavimo ir kito kitos paslaugos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvos žinioms“ pasidomėjus, ar SAM neketina nustatyti amžiaus ribos minėtų programų dalyviams, nuskambėjo neigiamas atsakymas. Pasak R. Vaitkienės, švirkščiamus narkotikus vartoja tik didelį stažą turintys, tai yra, vyresnio amžiaus asmenys, tad nustatyti programų dalyvių amžiaus ribą esą neaktualu. Be to, žemo slenksčio kabinetuose lankomasi anonimiškai, taigi besikreipiančiųjų amžiaus nustatyti būtų neįmanoma.

REKLAMA

Kaip pagrindinis valstybės finansinės injekcijos pranašumas nurodoma tai, kad ji padės pasiekti, jog specialistų priežiūron patektų kuo daugiau narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartotojų.

Visgi AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pripažino, kad vien gydymas metadonu ar švirkštų keitimas nesumažins narkomanijos lygio.

REKLAMA

„Tam reikia kompleksinių priemonių“, - teigė jis.

„Žalos mažinimo programos gali būti tik papildoma priemonė, o mūsų šalyje jos iškeliamos kaip svarbiausios. Tegul Vyriausybė pirmiausia pasiekia, kad būtų teikiamos visos paslaugos: nuo motyvavimo iki reabilitacijos, reintegracijos. Tik tada bus galima teigti, kad žalos mažinimo programos saugo nuo narkomanijos. Jei valstybė nesugeba užtikrinti, kad vaikas nepradėtų vartoti narkotinių medžiagų, o pradėjęs – gautų visą pagalbą, kyla klausimas, nuo ko ji iš tiesų saugo“, - piktinosi Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos (NPK) pirmininkė Ramunė Visockytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, daugeliu atveju valstybės ar savivaldybės kova su narkomanija ar ŽIV – tik akių dūmimas.

„Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programai kasmet skiriama apie 13 mln. litų, tačiau jie išmetami į balą, nes priklausomų nuo psichotropinių medžiagų asmenų Lietuvoje tik daugėja“, - pabrėžė R. Visockytė.

Už minėtos programos priemonių koordinavimą yra atsakingas NKD. Tačiau Valstybės kontrolės auditas parodė, kad departamentas dirba neefektyviai. Seimo NPK jo veiklą svarstė sausio pradžioje ir pasiūlė Vyriausybei iki rugsėjo 1-osios NKD reorganizuoti, primena „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų