Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų atminimo įamžinimu nuo šiol bus pavesta rūpintis savivaldybėms.
Kaip numatoma trečiadienį Vyriausybės priimtame nutarime, jos šią funkciją perims iš Kultūros paveldo departamento.
Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, savivaldybės, kurių teritorijose palaidoti Kovo 11-osios akto signatarai, turės sutvarkyti kapavietes, pasirūpinti antkapių atributika, jos montavimu. Šiuos darbus taip pat reikės suderinti su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu.
Dabar galiojusią Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų atminimo įamžinimo tvarką prireikė keisti todėl, kad jos nuostatai prieštaravo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui.
Pagal įstatymą, iš valstybės biudžeto finansuojami tik valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, o Nepriklausomybės akto signatarų kapai nėra tokie objektai. Atsižvelgiant į nekilnojamųjų kultūros vertybių atrankai taikomus kriterijus, jų paskelbimo valstybės saugomais objektais procedūra gali užtrukti dešimtmečius.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais tapo 124 tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, 1990 metų kovo 11-ąją balsavę už aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“.
Dvylika Kovo 11-osios akto signatarų jau mirę.