Lietuvoje gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad laikinas PVM sumažinimas arba jo kompensavimas iš valstybės biudžeto reiškia, kad už besinaudojančius centralizuotu šildymu sumokės tie mokesčių mokėtojai, kurie tokio neturi ir šildosi, pavyzdžiui, malkomis.
Nemažai Lietuvoje kalbama apie kaimyninės Lenkijos pasitelktas priemones kovoti su kylančiomis kainomis. Vienas pagrindinių šalies vyriausybės priimto antiinfliacinio plano komponentų – nuo vasario panaikinamas PVM maistui.
PVM sumažintas ir šildymui – 8 proc., dujoms – sausį iki 5 proc., nuo vasario – 0 proc., elektrai – 5 proc.
Kadangi Lietuvoje daugiausiai diskutuojama apie priemones, kurias taiko Lenkija, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip su kylančiomis energijos ir maisto kainomis kovoja kitos Europos valstybės.
Atleidžia nuo PVM, dalija po 100 eurų
Energetikos krizė lėmė, kad gyventojams per kišenes stipriai kirto stipriai išaugusios šildymo, elektros, dujų kainos. Dėl to ne vienos Europos šalies vyriausybė ėmėsi veiksmų, kurie leistų sumažinti gyventojų naštą.
Daugelis Senojo žemyno valstybių sumažino arba taiko 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą dujoms, elektrai ar šildymui. Tą praėjusią savaitę padarė ir Lietuvos ministrų kabinetas.
Belgija nuo kovo 1 d. iki birželio 1 d. sumažino PVM tarifą elektrai nuo 21 proc. iki 6 proc. Taip pat kiekvienas belgų namų ūkis gaus po 100 eurų išmoką, ketinama pasiūlyti ir dar daugiau lengvatų sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Visgi Belgijos vyriausybė neketina mažinti PVM dujoms.
Bulgarijos vyriausybė augančias dujų ir elektros kainas gruodžio mėnesį „užšaldė“ iki kovo pabaigos. Tai sukėlė nemenką pasipiktinimą tarp komunalinių paslaugų tiekėjų, kurie skundžiasi, kad dėl šio valdžios sprendimo jų biudžetuose atsivers nemenkos skylės. Bulgarijoje pakilusios kainos stipriai paveikė senjorus, tad šalies valdžia nusprendė vienu šūviu nušauti du zuikius – siūlo pensininkams 75 levų išmoką (apie 38 eurus), bet už tai senjoras turi pasiskiepyti nuo koronaviruso.
Jungtinė Karalystė suteikia 200 svarų (apie 238 eurus) nuolaidą elektros sąskaitoms nuo spalio mėnesio ir leidžia jas apmokėti per artimiausius penkerius metus. Britų vyriausybė taip pat beveik 80 proc. namų ūkių suteikė 150 svarų (178 eurus) nuolaidą turto mokesčiui.
Tarp sumažinusių PVM energijos ištekliams taip pat yra Kipras, Čekija, Estija, Vokietija, Airija, Italija, Portugalija, Ispanija.
O štai Graikijos vyriausybė dėl išaugusių maisto ir komunalinių paslaugų kainų ištuštėjusias pinigines tikisi papildyti sumažindama turto mokestį ir 2 proc. pakeldama minimaliąją algą. Nuo sausio minimalioji alga Graikijoje siekia 663 eurus, tačiau valdžia sako, kad čia nesustos.
„Esu įsitikinęs, kad minimalioji alga kils reikšmingai ir jos kilimas bus daug didesnis nei 2 proc.“, – sausį kalbėjo Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis.
Ėmėsi „beprecedenčių“ priemonių
Ne vienas Europos vyriausybė stengiasi suvaldyti ir maisto prekių kainų kilimą, tad ir šioje srityje Lenkija nėra vienintelė.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai kilo 4,3 proc. Visgi Rytų ir Vidurio Europa gavo stipriausią kainų šuolio smūgį: Slovakijoje maistas brango 5,8 proc., Latvijoje – 7,3 proc., Vengrijoje – 7,7 proc., Lenkijoje – 8,4 proc., o Lietuvoje maisto kainos kilo daugiausia Europos Sąjungoje – 11,5 proc.
Kainų šuolį fiksuoja ir apie narystę Europos Sąjungoje svarstančios Serbija ir Šiaurės Makedonija, kurios laikinai „užšaldė“ tokių produktų kaip duona, cukrus ir aliejus kainas.
Bene skambiausiai, be Lenkijos veiksmų, Europoje nuaidėjo Vengrijos vyriausybės ir jos vedlio Viktoro Orbano veiksmai. Vengrijos premjeras sausio viduryje „Facebook“ išplatintame vaizdo įraše paskelbė, kad nuo vasario 1 d. tokių produktų kaip cukrus, miltai, kiauliena, vištiena, pienas kainos sieks tokį lygį, koks buvo praėjusių metų spalio 15 d. ir laikinai bus užšaldytos.
„Mes stengiamės apsaugoti šeimas net ir kylančios infliacijos metu“, – prabrėždamas, kad imasi beprecedenčių Europoje priemonių, kalbėjo V. Orbanas.
Kritikai kaltina V. Orbaną populizmu ir pasitelktas priemones sieja su balandį vyksiančiais parlamento rinkimais, kur dabartinė valdančioji „Fidesz“ partija sulauks dar nematytos konkurencijos iš susivienijusios opozicijos koalicijos.
Gina bagetes bet kokia kaina
Visgi kainų užšaldymo imasi ne tik Vyriausybės, bet ir privatus verslas. Prancūzijoje infliacija siekia 13 metų nematytas aukštumas, o tai lėmė ir pakilusias maisto kainas, tarp jų ir nacionalinio prancūzų pasididžiavimo – bagetės.
Prekybos tinklas „Leclerc“ pradėjo reklaminę kampaniją, kuri skelbia: „Yra simboliai, kuriuos turime ginti bet kokia kaina“. Prekybos tinklas įsipareigojo, kad nepaisant augančios infliacijos, mažiausiai keturis mėnesius išlaikys tą pačią bagetės kainą – 29 centus. Tai daug mažiau nei konkurentų prekybos centruose, kadangi čia bagetės kaina jau siekia netoli 1 euro.
Le patron @Leclerc_MEL a dévoilé ce matin sa nouvelle campagne de communication sur les prix en bloquant le tarif de la baguette de pain à 0,29 € l'unité. Une opération @Leclerc qui durera au moins quatre mois.https://t.co/aKavH9r7zo pic.twitter.com/zTWo0uOEZU
REKLAMA— LINEAIRES (@LINEAIRES) January 11, 2022
Ne tik bagečių, bet kitų maisto kainų kilimas, kaip ir Vengrijoje, neabejotinai taps ir rinkimų tema – balandį prancūzai rinks prezidentą, tad ekspertai spėja, kad jei Emmanuelis Macronas sieks būti perrinktas, Eliziejaus rūmų šeimininkas gali imtis priemonių dėl augančių kainų.
Pamatykite, ką sužinojo į Lenkiją nuvykę ir būtiniausių maisto prekių kainas su Lietuvos kainomis palyginę žurnalistai – skirtumas bado akis:
