A. Martinkus parašė raštą Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilyte-Nielsen, visų Seimo frakcijų vadovams bei kai kuriems Seimo komitetų pirmininkams, o antradienį netgi surengė spaudos konferenciją drauge su advokatu Edgaru Dereškevičiumi. Pažymėtina, kad portalas tv3.lt negali nepriklausomai patikrinti A. Martinkaus pateikiamos informacijos. Pats A. Martinkus yra atleistas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro.
„Esu priverstas kreiptis į masinės informacijos priemones, žurnalistus bei savo buvusius ir esamus kolegas, kad šie sužinotų tikrąsias susidorojimo su manimi priežastis, nes pastariesiems neleidžiama su manimi bendrauti ir susitikti“, – spaudos konferencijoje teigė A. Martinkus.
Teigia gavęs nurodymą suklastoti pirminę informaciją
Pasak buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1 valdybos 1 skyriaus buvusio vyriausiojo tyrėjo, kadangi 2019 m. lapkričio mėnesį turėjo baigtis tuometinio generalinio policijos komisaro Lino Pernavo kadencija, policijoje prasidėjo nematoma kova dėl generalinio komisaro posto.
Anot A. Martinkaus, tuo metu jau aiškėjo, kad į L. Pernavo vietą greičiausiai bus skiriamas Renatas Požėla, kuris anuomet vadovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
A. Martinkus rašte aiškina, kad dar 2017 m. sausio mėnesį į skyriaus tarnybines patalpas atvyko tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, kuris, girdint jo tiesioginiam viršininkui Gintui Venclovai, esą nurodė A. Martinkui inicijuoti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą klastojant oficialų dokumentų turinį, panaudojant tikrovės neatitinkančius faktus, kad būtų sukompromituotas anuomet dar pretendentas į generalinius komisarus R. Požėla, jį skirti ketinantis premjeras Saulius Skvernelis bei premjerą delegavusi politinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Esą tai buvo daroma išgalvojant faktines aplinkybes Palangos gelbėjimo stoties vadovo pareigas ėjusio Jono Pirožniko atžvilgiu, susiejant jį su „kamuoliniais“. Anot A. Martinkaus, jam buvo nurodyta J. Pirožniką įtraukti į organizuoto nusikalstamumo įskaitą, pradėti specialiąsias technines priemones bei kitus kriminalinės žvalgybos metodus.
A. Martinkus daro prielaidą, kad A. Roginskis galimai pats norėjo siekti generalinio komisaro vietos. Buvęs tyrėjas sako, kad A. Roginskis pasiūlė įtraukti Kauno „kamuolinius“ ir svarsto, jog taip pasiūlyta dėl to, kad teisėjams nekiltų įtarimų sankcionuojant stebėjimą, pasiklausymą ir panašiai.
„Tokiu būdu tuomet buvo nuspręsta Palangos gelbėjimo stoties viršininką J. Pirožniką nepagrįstai, išsigalvojant susieti su, kaip šiuo metu teisme dar įrodinėjama, veikusia Kauno organizuota nusikalstama grupuote“, – rašo A. Martinkus.
Buvęs tyrėjas aiškina iš pradžių vilkinęs nurodymą, nes jis atrodė baisiai keistas, tačiau maždaug po mėnesio A. Martinkus sako gavęs tiesioginio savo vadovo G. Venclovos privalomą nurodymą surašyti tarnybinius dokumentus, mat A. Roginskis neva laukia.
Taigi A. Martinkus sako surašęs du tikrovės neatitinkančius dokumentus, pagal kuriuos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ojoje valdyboje buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas J. Pirožniko atžvilgiu. Pradėjus šį tyrimą, anot A. Martinkaus, A. Roginskis taip pat davė žalią šviesą užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie tuometinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą R. Požėlą (Palangos gelbėjimo stotyje dirbo jo sūnus), su juo bendraujantį A. Stončaitį, kuris anuomet buvo Vyriausybės kancleris, taip pat Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tuometinį viršininką D. Žukauską, Seimo narius K. Mažeiką, A. Skardžių ir kitus.
Viską darė, kad atimtų leidimą dirbti su slapta informacija?
Pasak A. Martinkaus, suklastotų duomenų pagrindu pradėtas tyrimas vėliau įgavo pagreitį: buvo gaunamos teismų sankcijos pasiklausyti susitikimų ir pokalbių, asmenys buvo slapta sekami, buvo renkama informacija apie minėtų asmenų veiklą bei artimą aplinką.
„Šios informacijos rinkimo metu minėtų aukštų teisėsaugos pareigūnų ir politikų asmeninis gyvenimas tapo žinomas, buvo stebimas jų laisvalaikis, renkami duomenys, su kuo jie bendrauja, užfiksuotas politikų elgesys jų laisvalaikio metu, naudojimasis teikiamomis išskirtinėmis galimybėmis populiariame Lietuvos kurorte. Šį tyrimą nurodęs atlikti aukštas pareigūnas, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas A. Roginskis įgavo praktinę galimybę ne tik susipažinti su šia neteisėtai surinkta (...) informacija, bet ir ja naudotis savo asmeniniais tikslais: gal supažindinti su ja suinteresuotas, draugiškas politines jėgas, taip pat asmenis, kuriems ši informacija neturėtų būti prieinama, ją panaudoti sąskaitų suvedinėjimui, taip pat asmenų kompromitavimui. Arba gauti sau asmeniškai naudingų paslaugų – būti paskirtam į auštas pareigas tarptautinėje policijos įstaigoje – Europole“, – rašte rašo A. Martinkus.
Anot A. Martinkaus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-ojoje valdyboje, taip pat Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo renkama informacija apie minėtą Palangos verslininką, gelbėjimo stoties vadovą J. Pirožniką ir su juo susijusius asmenis, atliekami kriminalinės žvalgybos metodai D. Žukausko atžvilgiu. Buvęs tyrėjas nurodo, jog 2019 m. rugsėjo-spalio mėn. į jį kreipėsi tiesioginis vadovas G. Venclovas informuodamas, kad pas pavaldinį atvyks Imuniteto valdybos atstovas, kuriam reikės sukeisti nuotraukas iš A. Martinkaus siųsto slapto tarnybinio rašto, susijusias su D. Žukausku.
A. Martinkus aiškina atsisakęs sukeisti nuotraukas, bet G. Venclovas neva pasiūlės dokumento rengėju įrašyti savo pavardę, o ne pavaldinio. Pasak rašto, G. Venclovas netgi paatviravo, kad įsakymas gautas iš kito tuometinio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, kuris esą dirbo tam, kad tik L. Pernavas gautų kokios nors informacijos ir galėtų atimti leidimą dirbti su slapta informacija tuometiniam Kauno policijos vadui D. Žukauskui.
Po kiek laiko pas A. Martinkų neva atvyko Imuniteto valdybos atstovas Justas Požaitis, kuris esą paaiškino, kad nuotraukos, kuriose matomas D. Žukauskas ir prieštaringai vertinamas verslininkas Arūnas Pukelis netinka, nes vykdant Palangos gelbėjimo stoties stebėjimą vaizdų iš pirties neužfiksavo, bet susieti šiuos asmenis esą buvo būtina. Buvo pateiktas ir garso įrašas, kuriame girdisi dviejų vyriškių pokalbis, o fone - ant įkaitintų akmenų pilamas vanduo. Todėl neva iš A. Martinkaus rašto buvo išimtos vienos nuotraukos su D. Žukausku, vietoje jų, įdėtos su R. Požėla, o nuotraukos su D. Žukausku esą buvo panaudotos tarsi gautos iš pirties prieigų. Taigi, A. Martinkus daro, išvadą, kad D. Žukauskas pareigūnų nebuvo užfiksuotas su A. Pukeliu Palangos gelbėjimo stoties pirtyje, tad tai esą gali būti vertintina kaip dokumentų klastojimas.
„Man bandant išsiaiškinti, kam jiems tos nuotraukos reikalingos, tada jis man paaiškino, kad tos nuotraukos reikalingos jiems panaudoti atimant slaptumą D. Žukauskui, kad jie tų nuotraukų neturi ir padarys taip, kad atseit gavo jas iš tenai esančios pirties ir kad jis atseit buvo tuo metu pirtyje taip išeina su A. Pukeliu“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Martinkus.
Bet tai dar ne viskas. A. Martinkus rašo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas S. Briginas neva dalyvauja mirusio milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus palikimo dalybų procese, siekia paminti antrosios R. Karpavičiaus žmonos interesus pirmosios žmonos ir sūnaus Roko Karpio naudai. Rašte dar išsakomas kaltinimas, kad S. Briginas galimai į ieškomiausių nusikaltėlių sąrašus įtraukia asmenis be teisinio ir faktinio pagrindo vedinas galbūt privataus intereso.
Policija kategoriškai viską neigia
Policijos departamentas kategoriškai neigia A. Martinkaus išsakytus kaltinimus ir pabrėžia, kad šis asmuo buvo atleistas iš užimamų pareigų panaikinus jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Leidimas panaikintas dėl šiurkščių kriminalinės žvalgybos veiklos pažeidimų, ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu. Jo viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės, vertinama kaip subjektyvios interpretacijos ir manipuliacijos, siekiant išvengti atsakomybės“, – teigiama Policijos departamento pranešime.
Pasak policijos, 2023 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė A. Martinkaus skundą ir paliko galioti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento Imuniteto valdybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro sprendimus dėl šio pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų, praradus teisę dirbti su įslaptinta informacija.
Policija nurodė teisinius ir faktinius A. Martinkaus atleidimo pagrindus.
A. Martinkaus atleidimo iš tarnybos teisiniai pagrindai:
- Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnui A. Martinkui, kompetentingų institucijų sprendimu, panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu (Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui); 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu. (Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu: <...> 4) atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnyje 2 dalyje).
- Iš vidaus tarnybos A. Martinkus atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu).
A. Martinkaus atleidimo iš tarnybos faktiniai pagrindai:
- Kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą pažeidimai.
- Ryšiai ir informacijos nutekinimas asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.
- Teisės aktų reglamentuojančių policijos tarnybinės informacijos naudojimą pažeidimai.
Policijos departamentas taip pat teigia, kad buvusio Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Žukausko atleidimo iš pareigų aplinkybės yra ištirtos visų instancijų administraciniuose teismuose, konstatuojant, kad Policijos departamento sprendimai buvo teisėti.
„A. Martinkaus ir jį atstovaujančių asmenų paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės siekiant savanaudiškų tikslų – išvengti atsakomybės. Subjektyviai pateiktos, tikrovės neatitinkančios informacijos interpretacijos ir manipuliacijos vertinamos kaip kerštas ir siekis kompromituoti principingai savo pareigas atliekančius Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnus bei diskredituoti ir sukelti abejones kriminalinės žvalgybos institutu, įtakoti viešąją ir politinę nuomonę bei sprendimus kriminalinės žvalgybos pakeitimo įstatymo projekto rengimo stadijoje“, – teigiama policijos pranešime.
