Jeigu politikas neatsiims pasiūlymų ir nesitrauks iš komiteto pirmininko pozicijų bei partijos, tuomet frakcijai rekomenduojama išrinkti naują Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.
Toks sprendimas buvo priimtas pirmadienį partijos priežiūros komitete, kuris veikia kaip partijos narių konfliktus sprendžianti institucija.
„Rekomenduoti TS-LKD deleguotam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui laikytis TS-LKD prezidiumo priimto nutarimo ir atsiimti pateiktus nesuderintus pasiūlymus. Dėl bet kokių priežasčių negalint laikytis TS-LKD prezidiumo nutarime įtvirtintų pozicijų, atsisakyti patikėtų vadovaujančių pareigų komitete bei narystės TS-LKD. To nepadarius, rekomenduoti TS-LKD frakcijai išrinkti ir deleguoti naują Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką“, – rašoma pirmadienį priimtame partijos priežiūros komiteto sprendime.
Konfliktas partijos gretose kilo dėl to, jog M. Majauskas kartu su keliais kitais kolegomis iš frakcijos – Kaziu Starkevičiumi, Mindaugu Skritulsku bei Antanu Čepononiu – registravo pasiūlymą, kad kitąmet pridėtinės vertės mokestis kavinėms, restoranams ir kitoms maitinimo paslaugoms, taip pat kultūros, sporto renginiams būtų sumažintas nuo 21 proc. iki 9 proc. ne pusei metų, kaip nori Vyriausybė, bet neterminuotai. Ši lengvata galioja ir dabar, tik planuota, jog ji bus laikina.
Vyriausybės vertinimu, per pusę metų dėl ilgesnio lengvatos taikymo biudžetas netektų apie 60 mln. eurų, nors pats Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas interviu portalui tv3.lt teigė manantis, kad realūs nuostoliai yra kur kas mažesni, nes sumokėdamos mažiau pridėtinės vertės mokesčio maitinimo įstaigos linkusios deklaruoti savo pardavimus, todėl daugiau sumoka gyventojų pajamų mokesčio už darbuotojus ir pelno mokesčio.
„Apie bendruomenės kolegas galiu pasakyti tik pačius geriausius žodžius. Partinė drausmė neabejotinai svarbi ir reikalinga priimant biudžetą. Tiesiog svarstymo stadijoje norėtųsi ir dalykinės diskusijos dėl priimamų mokestinių sprendimų, kuriais sprendžiama smulkaus verslo ateitis. Mano supratimu biudžeto projektas parengtas profesionaliai ir jis neabejotinai bus patvirtintas Seime. Dėl visų esminių klausimų yra aiškus sutarimas, išskyrus mokesčių didinimą kultūros, sporto, maitinimo paslaugoms. Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą, kuriuo ateinančiais metais šioms paslaugoms mokesčiai nebūtų didinami. Tokį sprendimą palaikau ir nematau, jokių objektyvių dalykinių argumentų balsuoti kitaip. Jei mokesčius smulkiam verslui didinsime, didelė dalis tiesiog sugrįš į šešėlį ir planuojamų pajamų nesurinksime“, – priežiūros komiteto sprendimą komentavo M. Majauskas.
Tačiau politikas neatsakė į klausimą apie tai, kaip ketina elgtis sulaukęs šio ultimatumo.
Kiek anksčiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas buvo priėmęs įpareigojantį sprendimą Seimo frakcijos nariams palaikyti Vyriausybės parengtą biudžeto projektą ir kitus teisės aktus, neteikti su ministrų kabinetu nesuderintų pasiūlymų biudžetui bei nepalaikyti kitų parlamentarų pasiūlymų, kurie nesuderinti su Vyriausybe. M. Majauskas manė, kad toks prezidiumo sprendimas yra skubotas ir būtų buvęs aktualus priėmimo stadijoje, kai galutinai balsuojama dėl biudžeto.
Valdo Benkunsko vadovaujamas konservatorių priežiūros komitetas konstatavo, kad M. Majauskas ir A. Čepononis, balsuodami Biudžeto ir finansų komitete, nesilaikė prezidiumo įpareigojimo. Priežiūros komitetui netgi užkliuvo viešo M. Majausko interviu, kuriuose jis bandė pagrįsti savo požiūrį, kodėl metų trukmės arba neterminuota pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms būtų naudinga. Taigi padaryta išvada, esą tokie politiko veiksmai kėlė abejones dėl galimo politinio nestabilumo, nepasitikėjimo ministrų kabinetu bei darė reputacinę žalą konservatoriams.
Tai ne vienintelis konfliktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretose pastaruoju metu. Neseniai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas buvo iškasęs karo kirvį krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Politikai apsisvaidė kaltinimais dėl to, kokios pozicijos Lietuva turi laikytis, kad mūsų šaliai priskirta vokiečių brigada NATO rėmuose iš tiesų atsirastų Lietuvoje apie 2026 metus, kai bus sukurta reikiama infrastruktūra. L. Kasčiūnas spaudė ministrą imtis aktyvesnės pozicijos, bet vėliau sudėjo ginklus konstatavęs, kad Seimo komitetas nebus tik dekoracija.
O jei rimtai, tai Konstituciją pažeidinėjančią partiją būtina likviduoti.
