Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių – metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos – vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija užėmė 1 vietą iš 140 pasaulio valstybių, pranešė Statistikos departamentas.
Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, Lietuva yra 41 vietoje, Latvija – 49, Estija – 22. Šioje srityje Lietuva geriausiai vertinta pagal terorizmo nebuvimą (1 vieta), žemės tvarkymo kokybę (2 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimą (21 vieta) bei biudžeto skaidrumą (27 vieta), o žemiausiose vietose buvo pagal socialinės aplinką (121 vieta) ir Vyriausybės reguliavimo naštą (106 vieta).
Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, Lietuva yra 44, Latvija – 47, Estija – 42. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (1 vieta), kelių jungčių indeksas (21 vieta), geležinkelių tankis (27 vieta) ir traukinių paslaugų efektyvumas (27 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos jungiamumo indeksas (74 vieta).
Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą Lietuva yra 18, Latvija – 11, Estija – 14. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal šviesolaidžio interneto (6) ir mobiliojo ryšio telefonų (13) naudojimo plėtrą, o prasčiau (52 vieta) vertinta pagal plačiajuosčio interneto abonementų skaičių, tenkantį 100 gyventojų.
Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, Lietuva yra 53, Latvija – 49, Estija – 21. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (9 vieta) ir prekybos paslaugų atvirumas (10), žemiausioje vietoje (112) Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą.
Pagal darbo rinkos vertinimus Lietuva yra 32, Latvija – 29, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), moterų užimtumą (12) ir darbuotojų teises (14). Žemiausiai įvertintas užsieniečių įdarbinimo lengvumas (133), darbo mokesčių dydis (130) ir atleidimo iš darbo išlaidos (106).
Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, Lietuva yra 76, Latvija – 94, Estija – 46. Pagal rinkos dydžio vertinimus, apimančius šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventoju ir importo dydį, Lietuva yra 76, Latvija – 94, Estija – 97.
Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, bankroto reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, Lietuva yra 44, Latvija – 47, Estija – 29. Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus Lietuva yra 42, Latvija – 52, Estija – 33.
Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 77 vietą, o pagal tikėtiną gyventojų gyvenimo trukmės rodiklį – 76. Pagal švietimo ir įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo sistemos veiksmingumą ir gyventojų išsimokslinimo lygį, Lietuva yra 31.
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge šiemet pirmoje vietoje yra JAV, antroje – Singapūras, trečioje – Vokietija.
